Ndikimi i fesė nė shėndetin mendorė dhe largimin e stresit.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Ndikimi i fesė nė shėndetin mendorė dhe largimin e stresit.

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 9:09 pm

Streset dhe ankthet e jetės janė sot ndėr shkaktarėt
mė tė rėndėsishėm tė vdekshmėrisė. Dhe jo vetėm kjo, por nė mėnyrė
direkte apo indirekte ato janė gjithashtu shkaktarė tė rėndėsishėm tė
sėmundjeve koronare, tė cilat cilėsohen si vrasėsi numėr njė i
njerėzimit sot.
Irritim, paqėndrueshmėri emocionale, pagjumėsi,
vėshtirėsi nė pėrqėndrim, lodhje, mbindjeshmėri ndaj kritikave, humbje
apo shtim nė peshė, frikė nga dėshtimi, shtim i varėsisė ndaj qetėsuese
janė simptomat aq tė njohura tė stresit.


Ankthi dhe ērregullimet psiqike shkaktojnė njė
zinxhir ndryshimesh metabolike, tė cilat nga ana tjetėr, dėmtojnė njė
sėrė indesh tė trupit, duke shkaktuar ato qė njihen me emrin sėmundje
psiko-somatike. Stresi mund tė shkaktojė ulēerėn peptike, inpotencė,
infrakt, hipertension arterial, dobėsim tė sistemit imunitarė,
ērregullime tė personalitetit, etj.
Patologu i famshėm Uilliam Boid
e konsideron sėmundjen si “fiziologji (gjėndja natyrale) e dėmtuar”.
Ėshtė pikėrisht manipulimi nga ana jonė i kėsaj fiziologjie qė na ēon
nė rezultate jo natyrale. Ne nuk mund ta shmangim stresin nga jeta
jonė, e as tė jetojmė pa stress. Ai ka njė rėndėsi thelbėsore pėr
zhvillimin e aftėsive njerėzore. Por stresi i tepėrt ėshtė
jashtėzakonisht i rrezikshėm pėr jetėn e njeriut. Qėllimi i terapive
fizike dhe psikologjike ėshtė reduktimi i stresit brenda kufinjve tė
normales.
Nė pėrpjekje pėr tė gjetur mėnyrėn pėr parandalimin dhe
kurimin e stresit dhe pasojave tė tij, janė modeluar teori dhe metoda
tė ndryshme.
Metoda tė shumta pėr arritjen e kėtij qėllimi gjėnden,
nė njė formė tė pėrkryer, nė praktikėn islame. Islami ėshtė njė sistem
i plotė jetese dhe si i tillė i pėrshtatet mė sė miri njeriut, sepse
ėshtė ndėrtuar sipas tipareve tė tij, qė me anė tė praktikave tė
kujdeset pėr trupin dhe shpirtin e tij, si dhe pėr ekuilibrin dhe
harmoninė mes tyre.
Trupi i njeriut mund tė krahasohet nė njė farė
mėnyre me njė makineri. Kėshtu p.sh. magnetofoni ka shumė pjesė
mekanike dhe elektrike, por ai nuk funksionon pa energji. Nė tė njėjtėn
mėnyrė, nė pėrbėrje tė njeriut nuk ka vetėm pjesė anatomike dhe fluide,
por edhe njė shpirt. Qė trupi i njeriut tė funksionojė sipas natyrės sė
tij tė plotė duhet qė, kėto pjesė anatomike dhe shpirti tė jenė nė
harmoni tė plotė. Pikėrisht, kujdesi pėr shpirtin zė vend qėndror nė
aktin e adhurimit tė Zotit, nė Islam. Ky kujde pėrbėhet nga disa
komponentė: Besimi (imani), i cili nė Islam merr njė kuptim specific
dhe nuk mund tė barazohet me ndikimin qė ka tek njeriu njė besim i
thjehtė, ashtu siē edhe namazi nuk ėshtė thjesht njė lutje, apo abdesi
njė lrje e thjeshtė, agjėrimi thjesht uri, zekati thjeshtė mėshirė,
haxhi thjeshtė pelegrinazh nė njė vend tė shenjtė, e kėshtu me radhė.
Tė gjitha kėto, nė vetvete pėrfaqėsojnė institucione qė pėrmbushin nė
mėnyrėn mė tė shėndetshme nevojat komplekse tė njeriut.
Besimi nė
Zot ėshtė nevoja e parė dhe mė e domosdoshme pėr stabilitet shpirtėror.
Mungesa e besimit nė Krijuesin e Plotfuqishėm ėshtė njė nga shkaqet qė
e ēojnė njeriun nė ērregullime psikologjike. Njeriu ėshtė gjithmonė i
ekspozuar ndaj stresorėve tė shumtė dhe pėrpjekjet pėr t’u pėrshtatur
me to janė po aq tė shumta. Individi qė beson Allahun e Plotfuqishėm
dhe ėshtė i vetėdijshėm pėr praninė e Tij, ka njė mbėshtetje tė madhe
morale, e cila do ta ndihmojė atė nė situatat mė tė vėshtira tė jetės.
Rezultati i pėrshtatjes ndaj stresit varet mė tepėr nga natyra e
njeriut se sa nga intensiteti i tij.
Duke iu referuar njė hadithi tė
Muhammedit (a.s.), i cili thotė: “pėrkujtimi i Allahut jep kėnaqėsinė e
zemrės”, ėshtė logjike tė mendojmė se besimi nė njė Zot, siē mėson
islami, jep njė mbėshtetje tė madhe morale dhe siguron kėnaqėsinė e
zemrės dhe sigurinė shpirtėrore.
Besimi nė jetė e pėrtejme dhe pranimi i tė pashmangshmes.
Njė
njeri qė beson se problemet e kėsaj bote janė tė pėrkohshme dhe se
ekziston njė jetė tjetėr pas vdekjes do tė jetė i kėnaqur me gjithēka
qė do tė marrė nga kjo jetė. Pranimi i tė pashmangshmes ėshtė njė
mekanizėm i domosdoshėm i mbrojtjes psikologjike ndaj problemeve.
Besimi nė jetėn e pėrtejme dhe nė pėrcaktimin e Zotit, siē mėson
islami, ėshtė mbrojtja mė e mirė pėr secilin.
Nė situata stresi apo
paniku, jobesimtari sillet ndryshe nga besimtari. Ai nuk ka njė pikė
referimi, ku tė mbėshtetet, ku tė kėrkojė udhėzim, ndihmė e falje. Ai
nuk di dhe nuk beson nė njė botė tjetėr pėrveē asaj tokėsore, mbi tė
cilėn nuk ka asnjė kontroll. Tė tillėt ndihmėn apo ngushėllimin do ta
kėrkojnė tek droga, alkooli, apo ēdo lloj vesi, pasojat e tė cilėve
dihen.Thelbi i islamit ėshtė tė ēlirohemi nga tė gjithė idhujt e rremė
pėrreth dhe brenda nesh, dukemos adhuruar tjetėr pėrveē Zotit. Duke
mbajtur shpresėn tek Allahu, njeriu minimizon stresin qė ushtrohet ndaj
tij, duke reduktuar pėrgjegjėsitė.
“Ne do t’ju sprovojmė me uri,
frikė, humbje nga pasuria apo nga jeta, por ti jepu lajmin e mirė
besimtarėve, tė cilėt kur i godet ndonjė e keqe thonė:’Ne jemi tė
Allahut, dhe tek Ai do tė kthehemi. Tė tillėt janė ata qė tek Zoti i
tyre kanė mėshirė dhe tė tillėt janė ata, tė udhėzuarit nė rrugėn e
drejtė.”
El-Bekare, 155.
Vetėm Zoti e di cili ėshtė fati ynė.
Ne nuk mund tė parashikojmė tė ardhmen. Kur njeriu ėshtė i vetėdijshėm
qė ēdo gjė ėshtė nė dorėn e Allahut, do ta presė mė me qetėsi ēdo
problem.
Mosbesimi pėrshkruhet si sėmundje, qė kryesisht shkaktohet nga arrogance dhe hezitimi nė pranimin e sė vėrtetės.
“Zemrat
e tyre janė tė sėmura dhe Zoti e ka rėnduar sėmundjen e tyre dhe i
rėndė do tė jetė ndėshkimi i tyre, sepse ata gėnjejnė veten e tyre.”
(El-Bekare, 10).
Namazi si mjet relaksimi.

namaz, njeriu pėrqėndrohet nė adhurimin ndaj Allahut, Tė
Gjithėmėshirshmit, tė Gjithėpushtetshmit, ndaj tė Pakufizuarit, i Cili
i tillė do tė jetė gjithmonė. Ai ėshtė Zoti i Ditės sė Gjykimit, ditės
kur do tė vendoset fati i gjithėsecilit. Nė namaz njeriu, jo vetėm
pėrqendrohet , por edhe flet me Allahun, duke recituar fjalėt e
Kur’anit. Njeriu qėndron nė kėmbė para Allahut, pėrkulet, bie nė
sexhde, duke e pėrmendur dhe lartėsuar Atė, me anė tė verseteve
madhėshtore tė zbritura nė Kur’an.
Si nė aspektin fizik, ashtu edhe
nė atė mendorė, namazi ėshtė mėnyra mė e mirė dhe mė efikase e
pėrqėndrimit qe mund tė arrijė mendja njerėzore.
Janė tė shumta studimet shkencore qė kanė vėrtetuar epėrsinė e praktikave islame nė luftėm kundėr stresit.
Abdesi,
pėrveē larjes fizike tė pjesėve mė tė ekspozuara tė trupit, i kujton
muslimanit larjen e mėkateve, gjė qė i krijon qetėsi shpirtėrore.
“Zoti i do mė tepėr ata qė janė me shpirtė e me trup tė pastėr”. (El-Bekare, 222)
Kėndimi i Kur’anit, gjithashtu, ka njė efekt shėrues nė trup, mendje dhe zemėr.
“Ne tė shpallėm Kur’anin, shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, ndėrsa besimtarėve nuk u jep gjė tjetėr pėrveē dėshpėrimit.”,
Studiuesit
muslimanė kanė treguar se kur muslimani lexon kur’anin mendimet,
ndjenjat, frika dhe fajet e kaluara ēlirohen dhe largohen, presioni i
gjakut bie, frymėmarrja normalizohet dhe stresi pakėsohet.
Lėvizjet fizike
nė namaz janė tė lehta, uniforme dhe pėrfshijnė tė gjitha muskujt dhe
artikulacionet. Shpenzimi kalorik ndihmon nė ruajtjen e ekuilibrit
energjik.
Pėr tė gjitha kėto arsye e pėr shumė e shumė tė tjera,
muslimani kėshillohet t’i shtojė pėrmendjet e Allahut dhe praktikimin e
rregullt tė praktikave islame.
“O ju qė besuat, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur (namaz) se vėrtetė Allahu ėshtė me durimtarėt.” (El-Bekare, 153).
Ornela Ademovi

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi