Kush ėshtė pėrgjegjės pėr devijimin e tė rinjėve?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Kush ėshtė pėrgjegjės pėr devijimin e tė rinjėve?

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 12:41 pm


Na flet Inshirah Abass, mbykqyrėse e studenteve nė univerzitetin Kairo,
thotė: "Ajo qė ta tėrheq vemendjen tek studentet ėshtė pirja e duhanit.
Kjo dukuri reflekton diēka qė egziston tek mbrendesia e asaj femre,
sepse pirja e cigarės ėshtė diē jonatyrore, e cila reflekton nė
jorahatine e atij personi qė e pėrdorė atė.


Ėshte mė rendesi tė ceket se shumė femra, tė
cilat kanė dashnor u dorėzohen atyre sikur tė kenė ndėrmend tė martohen
me to, ndėrsa shumica prej tyre nuk martohen dhe ky dorezim nė duart e
atyre djemve u sjell dem derisa i ēon nė amoralitet.
Kemi
prej femrave qe e dijmė se mundėsitė financiare i kanė tė dobėta. Na
befason kur rastesisht shohim se si ato mundė tė posedojnė para dhe
gjėra me vlerė…?! Sheh tė tjera, tė cilat gjejnė kohė tė lirė pėr tė
lozur me celularin e saj dhe fillon tė cingeron nė numėra tė panjohur
deri sa tė gjejė ndonjė mendjelehtė si ajo. Pastaj ndodhin fatkeqėsi,
pse? Sepse ai, me tė cilin flet ia inxhizon zėrin kėsaj femre e pastaj
i kercenohet se do t'i tregojė familjes sė saj nėse ajo nuk i
pėrgjigjet deshirave tė tija.
Grup tjetėr tė femrave janė
ato, tė cilat martohen pa lejen e prindėrve. Kjo gjė ėshtė shumė rrezik
ngase nuk quhet kjo martese po amoralitet. Jemi munduar t'i kėshillojmė
po s'ka pėrmisim. Njė gjė e tillė vazhdon tė jetė nė mesin e studenteve.

Me kėto shembuj qė i cekem nuk patėm pėr qellim argetimi e as qė ka
nevojė qė tė vėrtetohen sepse janė mė tė njohura se sa tė vėrtetohen.
Kėto raste ceken qė tė kemi kujdes dhe ta kuptojmė se shoqėria ku jetojmė i rrite dhe u ndihmon kėtyre gjėrave.

Pėrgjegjėsia i takon mendimeve tė kota dhe mjetėve informative

Thotė Dr. AbdulHadi Mebruk, profesor nė univerzitetin e qytetit Tanta
nė Egjipt: "Devijimi gjithnjė ėshtė prezent, por mė sė shumti vėrehet
tek tė rinjtė. Sepse tek ata ėshtė forca, mendimi, shendeti. Mirėpo, nė
kėtė kohė shihet shumė mė thekshėm devijimi rinore sesa qė ishte mė
parė. Kjo pėr disa shkaqe, qė prej tyre mund tė jenė: Drejtimi i
popullates kah ndėrtmi, emigrimi prej fshatit nė qytete dhe mjetet
informative. Kėto kanė bėrė njė tollovi tė madhe nė mesin e popullit.

Gjithashtu shkak janė edhe mendimet e sekularisteve-ateistet, tė cilėt
mė tė madhe thėtrasin nė pėrzierjen e gjinive nė ēdo aspekt jetėsore.
Thėrrasin nė "civilizim", hapin univerzitete dhe shkolla tė ndryshme nė
modelin pėrendimor.
E gjitha kjo i bėn qė tė hiqėn perdet e
turpit nga njerėzit. E pastaj pse tė fajsohet i riu, i cili e sheh
shoqėn e tij nė fakultet tė zhveshur dhe pa moral, kur del nė rrugė e
gjen tė njejtėn gjė, kur hip nė mjet komunikacioni gjithashtu edhe kur
kthehet tek shtėpia dhe shiqon televizorin po e njejta gjė...! Andaj,
nuk duhet hudhur tė gjitha akuzat tė riut sepse ne nuk ia kemi krijuar
ambijentin e paster pėr jetesė.
Shton Dr. AbdulHadi duke
thėnė: "E kam parė me sytė e mi rastin qe i ndodhi shokut tim,
profesorit tė ndershem, tė cilit iu be ofertė pėr tė dhėnė mėsim nė njė
dhe obligohet tė lė gruan dhe femijėt. Fėmijet e tij ishin nė shkolla,
me i madhi ishte nė fakultet, i cili ishte i shkelqyer. Mirėpo, u be
pėrtac. Pasiqė udhėtoi babai i tij filloi tė shkoj me prostitute, pinte
alkool dhe ia vidhte nėnės se vet paratė edhe me qėnė se tė gjitha
nevojat ia kishin plotėsuar prinderit, mė nė fund u prejashtua nga
fakulteti dhe mbeti rrugaē.

Ai qe ka humbur vet moralin nuk mund tė tė jep moral

Mahir Atlem, mjek psikolog thotė: "Devijimi i tė rinjėve shfaqet nė
disa mėnyra: pėrzierja e gjinive, marrja e drogės, pirja alkohol,
vjedhja, etj. Kėto gjėra e ēojnė njė tė ri edhe deri tek rrahja e
prinderve.
Pėr t'iu larguar kėtyre cilėsive negative duhet
qė tė mėsohet i riu nė frymen e fese Islame, e cila i ndalon kėto gjėra
dhe i lufton. Ajo rini qė rritet nė njė familje qė falė namaz, lexon
Kur'an nuk i ofrohet tė ndaluarave e as qė i zgjatė duart tek to. Edhe
kur ka nėvoje, nuk mendon tė plaēket asjėherė.
Gjithashtu
njė i ri qė del nga njė familje me moral tė lartė, qė nuk pėrdorė fjalė
fyese, as tė rėnda, ky i ri nuk ka mundėsi t'i sulmojė prindėrit e tij
asnjėherė me asgjė. Gjithashtu ai i ri qė rritet nėn krahet e njė nėnė
me moral nuk ka mundėsi t'i shoqėrojė prostitutat.
Me kėte kuptohet se familja ėshtė kryesorja qė tė ēon nė pėrmisim apo nė tė kundėrtėn.

Por sot, pėr fat tė keq, shohim se si ambienti jetėsor ėshtė fėlliqur
dhe njerėzit kanė filluar qė gjerat t'i kuptojnė mbrapshtė. Pėr
shembull, pėr njė tė ri qė posedon dashnore i thojnė civilizim,
pėrparim, bėrja amoralitet quhet nevojė biologjike, pirja e alkoholit
nevojė shpirtėrore, etj. Ndėrsa lėshimi i mjekres, mbulesa
prapambeturi, ekstremizem dhe praktikuesi i ketyre parimėve bazore
mbetėt i pėrēmuar.
Ēfarė fėmiu pritet nga njė i ri, i cili
martohet me njė femėr, e cila nuk ka moral, nuk falet e as nuk agjėron
dhe nuk ka mbulesė?!
Tregon Dr. Mahiri njė rast ku thotė se
me ka rastisur tė shoh njė nėnė tė zhveshur, tė shfrenuar, e cila
pengonte vajzen e saj qė tė mbulohet.

Roli i familjes nė edukim

Dr. Samih Zaglul, profesor edukate e sheh se familja ka qėnė dhe ėshtė
themeli kryesor pėr edukim. Nė kohėn tonė ėshtė degjeneruar orvajtja
familjare pėr edukim dhe kėshtu ia ka lėnė rastin televizorit pėr t'i
edukuar fėmijet.
Preokupimi i prindėrve me punėt jashta
shtėpisė i bėn qė mos t'i kenė fėmijet e tyre nėn kontrollė. Ne kėtė
rast tek femijėt bėn vend devijimi pa vėshtirėsi.
Shumė
eksperimente policore behet me ata tė rinj, qė arrestohen dhe zbulohet
se shkak kryesorė pėr devijim janė prindėrit. Ndėrsa problemet qė i
vijnė familjės sikur fortune, konflikti mes prindėrve dhe mosmarveshja
e prindėrve mes tyre i bėn fėmijet qė tė humbin. Ata detyrohen tė
largohen nga shtėpia. Kjo gjė e dėrgon qė tė mbeshtetėn nė shoqėrin e
keqe, e cila iu nxjerrė probleme edhe mė tė medha nga ato, prej tė
cilave u larguan.
Gjithashtu shkurorzimi dhe jeta me nėnė tė
re i devijon fėmijet sepse kjo "nėnė" nuk do tė kujdesėt sikur nėna e
vėrtetė.
Me rėndėsi ėshtė tė cekim se shumica e prindėrve i
kanė mbyllur sytė, veshėt, mendjen para femijėve tė tyre dhe nuk
konsulltojne pėr problemet dhe ndjenjat qė i kanė ata. E kur i godet
ata ndonjė e keqe bertasin mė zė tė lartė sikur tė jenė ngritur atėherė
nga gjumi... ēka ndodhi... pse ndodhi? Unė kurrė nuk e kam pritur kėtė
gjė nga femijėt e mi, etj…!!!
Kemi njė lloj tė grave, tė
cilat martesa e tyre, si zakonisht, duhet tė jetė qė ajo tė jetė njė
nėne e devotshme dhe edukatore. Kurse nė realitet ndodhe e kunderta me
to. Shiqojnė filma serik dhe bejne marrėzira tė mėdha, qė nuk u takojnė
atyre. Pra, degjenerimi i familjės nga edukimi ėshtė njė rrezik i madh
qė duhet tė kemi kujdesė.

Familja ėshtė shpresa jonė e vetme

Dr. Ahmed El-Mehdi, profesor edukate sheh se shkaqet drejt devijimit tė
rinisė janė tė shumta. Nga mė tė veēuarat janė: Shkatėrrimi familjar,
copėtimi i saj, mbikqyrja e dobėt familjare, shoqėria e keqe, koha e
lirė tek i riu dhe mendimet e kota qe i sillen nė kokė.
Njė
familje e copėtuar, babai nė njė luginė e nėna nė njė tjetėr, nuk kanė
mundėsi tė formojnė stabilitet tek fėmiu i tyre.
Njė baba
rrenacak, tradhėtar nuk ka mundesi tė edukojė femijė dhe t'a bėjė
besnik. As nėna e devijuar, e joedukatore nuk ka mundėsi assesi tė
formojė njė bijė tė edukuar dhe tė ndershme.
Ekziston dallim
i madh mes njė babai, i cili ėshtė i ditur nga ai injoranti. Shohim se
si familjet e varfura kanė mundėsi t'i edukojnė mė mirė fėmijėt e tyre
sesa ato qė janė tė pasura.
Tė varfurėve, nė shumicen e
rasteve, u mungon feja dhe devijojnė kurse tė pasurit i devijon pasuria
e tepėrt, e cila i ēon nė thellėsinė e epsheve.
Dr. Ahmedi
vjen nė perfundim se ambijenti ku jetojmė ka ndikim tė madh tek
familjet. Prandaj, i takon familjes qė tė kapet pėr fenė Islame dhe
t'ua mėsojė femijėve Islamin, ashtuqė t'i siguron femijėt nė kėtė
mėnyrė. Ngase, ai i ri qė e njeh fenė ka mundėsi tė ndalohet nga e
keqja dhe tė kryej vepra tė mira.
Thotė Dr. Ahmedi: "Jemi nė
pajtim se mjetet e informacionit kanė deshtuar pėr edukim. Gjithashtu,
univerzitetet dhe shkollat i akuzojme se mė tė vėrtetė nuk punojnė
mjaftė nė kėtė drejtim. E shpresa e fundit e jona ėshtė dhe do tė jetė
FAMILJA."

Dėmi i lazdrimit tė femijėve

Thotė Dr.prof. psikolog Mahmud Hajal: "Lazdrimi i tepėrt i femijėve
ėshtė njė fatkeqėsi e madhe. Femiu duhet tė mesohet edhe me veshtirėsi,
duhet mėsuar atij durimin, e jo ēdo kėrkesė tė tij t'u pėrgjigjemi.
Edhe me e keqja ėshtė qė nėna tė fsheh devijimin e femijėve dhe mos t'i
tregojė burrit tė saj.
Gjithashtu pasuria e tepėrt ėshtė shkak pėr devijim. Ndėrsa varferia mė pak.

Iluzjoni i lirisė sė rrejshme

Dr. Salim Ebu Vafa thotė se nuk duhet dhėnė femijėve liri tė
tėrėsishme, e cila i ēon deri tek humbja dhe devijimi. I riu, i cili
bėhėt i shurdhėr para kritikave prindore apo kėshillave me pretekst se
ai ėshtė i lirė nė veprat e tija. Gjithashtu, njė e re, e cila s'merr
parasyshe rregulloret e modestise qe i takojnė asaj me pretekst se edhe
ajo ėshtė e lirė. Kėta pėrsona cenojnė lirine. Sa tė rinj e tė reja i
njohim qė kanė humbur me predendim se janė tė lirė dhe ēka dojnė bėjnė.
Kurse ne muslimanet nuk kemi marrur mėsim tė duhur nga ajo se ēka u
bėri kjo liri e rrejshme tė rinjėve nė pėrendim.

Narkomania

Dr. Mahmud Rajs, profesor nė fakultetin e medicinės pranė univerzitetit
Ajn Shams-Kairo thotė: "Vėrtetė, emosionet, deshtimi psiqik dhe
dhimbjet trupore qe ka njė i ri apo e re i ēon deri tek marrja e droges
dhe alkoolit, apo shumica prej tyre marrin barna qetėsues per t'i
larguar dhimbjet edhe me qėnė se e dijnė shumė mirė rrezikun e kėtyre
gjėrave. Ikja prej realitetit dhe mosmundja e zgjethjes tė problemeve
nuk ėshtė shkak pėr tė marrė drogė, sepse kjo tregon dobėsine e njė
pėrsoni. Andaj, kėta pėrsona duhet kthyer tek mjeket psikolog qė
gjinden pėr zgjedhjen e problemeve.
Shkaku i pėrhapjes sė
narkomanisė tek rinia kthehet tė shoqeria e keqe, e cila ua zbukurojnė
punėn e narkomanisė, duke ua lehtėsuar atyre arritjen deri te droga. E
kush ėshtė mendjelehtė bie nė grackat e narkomanėve.
Na
tėrheq vėmendjen ky mjek ku thotė se ekziston diēka tjetėr qė e ēon te
riun deri tek narkomania, e ajo ėshtė moskapja pėr fene islame,
mospraktika e urdhėrave tė Allahut dhe ndalimi atė qė e ka ndaluar Ai,
moskthimi tek Allahu pėr problemet dhe sprovat qe ka. E nė kėto raste
prezenton djalli i mallkuar qe t'ua zbukurojė atyre veprat e kėqia duke
u thėnė se ju ndihmon droga nė zgjedhjen e problemėve. Kurse nė
realitet i hudhė nė humnerėn e narkomanisė. www.islammemo.cc
Pėrktheu:
Florim Islami
22 Shkurt 2007

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Kush ėshtė pėrgjegjės pėr devijimin e tė rinjėve?

Mesazh nga Vali_-_3nt prej Fri Jun 08, 2007 4:29 pm

Ju Falenderoj per kete text Shum shum

Vali_-_3nt
::.. Fillestar/e i R.I ..::
::.. Fillestar/e i R.I ..::

Male Numri i postimeve : 2
Age : 29
Registration date : 07/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.cimerat.co.nr

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Kush ėshtė pėrgjegjės pėr devijimin e tė rinjėve?

Mesazh nga s3nnad_ prej Wed Aug 08, 2007 6:11 pm

flm shummm

s3nnad_
::.. Fillestar/e i R.I ..::
::.. Fillestar/e i R.I ..::

Male Numri i postimeve : 1
Age : 81
Registration date : 08/08/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.riniaislame.4umer.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Kush ėshtė pėrgjegjės pėr devijimin e tė rinjėve?

Mesazh nga Sponsored content Today at 1:41 pm


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi