Jeta e tė Dėrguarit tė Allahut...pjesa e parė..

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Jeta e tė Dėrguarit tė Allahut...pjesa e parė..

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 12:21 pm

sal-lallahu alejhi ve sel-lem (shkurtimisht)
I
tėrė falenderimi i takon Allahut, Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin
mbi tė Dėrguarin mė tė zgjedhur, mbi Pejgamberin tonė Muhammedin
sal-lallahu alejhi ve sel-lem, mbi familjen dhe mbi tė gjithė shokėt e
tij, pastaj:

Benu Israilėt u pėrēanė. Bėnė ndryshime nė
akiden dhe sheriatin e tyre, kėshtuqė e vėrteta u fshi dhe u shfaqė e
kota, u pėrhapė zullumi dhe e keqja. Ummeti kishte nevojė pėr njė fe e
cila do pėrkrahte tė vėrteten, ta fshinte tė kotėn dhe t'i udhėzojė
njerėzit nė rrugėn e drejtė. Atėherė, Allahu i Madhėruar dėrgoi
Muhammedin sal-lallahu alejhi ve sel-lem, siē thotė Allahu i Lartėsuar:
" Ne nuk tė shpallėm ty pėr tjetėr Kur'anin, vetėm qė t'u
sqarosh atyre atė pėr ēka u pėrēanė, e (ta zbritėm) qė tė jetė udhėzim
e mėshirė pėr njerėzit qė besojnė "
(en-Nahl:64).

Tė gjithė Pejgamberėt Allahu i Lartėsuar i dėrgoi pėr tė thirrur nė
adhurimin e Allahut Njė, pėr t'i nxjerrur njerėzit nga errėsirat nė
dritė. I pari i tyre ishte Nuhi alejhis selam e i fundit Muhammedi
sal-lallahu alejhi ve sel-lem. Thotė Allahu azze ve xhel-le: " Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė: "Adhuroni vetėm All-llahun, e largonu tagutėve (adhurimit tė tyre)!" (en-Nahl: 36)

Pejgamberi i fundit ėshtė Muhammedi sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pas
tij nuk ka Pejgamber. Allahu subhanehu ve teala thotė: "
Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj por ai ishte i
dėrguari i All-llahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve "
(el-Ahzab: 40).

Ēdo Pejgamber dėrgohej vetėm tek populli i tij, ndėrsa Muhammedin
sal-lallahu alejhi ve sel-lem Allahu e dėrgoi tek tė gjithė njerėzit,
siē thotė Allahu subahenu ve teala: " Ne nuk tė dėrguam ty
ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit, myzhdedhėnės dhe tėrheqės i
vėrejtjes, por shumica e njerėzve nuk e dinė "
(Sebe': 28).

Allahu subhanehu ve teala tė Dėrguarit tė Tij i ka zbritur Kur'anin me
tė cilin udhėzon njerėzit dhe me urdhėrin e Zotit tė tyre i nxjerr ata
nga errėsirat nė dritė, Allahu subhanehu ve teala thotė: " (ky
ėshtė) Libėr; Ne ta shpallėm ty qė me urdhėrin e Zotit t'i nxjerrėsh
njerėzit prej errėsirave nė dritė; (t'i nxjerrėsh prej errėsirės) nė
rrugė tė Fuqiplotit, tė Falėnderuarit "
(Ibrahim: 1).

I Dėrguari i Allahut Muhammed bin Abdullah bin Abdul Mutalib
el-Hashimij el-Kureshij ka lindur nė Mekke vitin e elefantit, vit nė tė
cilin ata kishin ardhur pėr ta rrėnuar Qaben e Allahu subhanehu ve
teala i shkatrroi ata. Babai i tij vdiq duke e lėnė atė nė barkėn e
nėnės sė tij. Kur lindi Muhammedi, atij i dha gji Halimeja nga fisi
Saad. Pastaj sė bashku me nėnėn e tij Amina bintu Vehb vizitoi dajėt e
tij nė Medine, e duke u kthyer pėr nė Mekke i vdes nėna nė vendin e
quajtur Ebva e ai kishte gjashtė vite. Nėn pėrkujdesje e mori gjyshi i
tij Abdul Mutalib e kur vdiq ai Muhammedi kishte tetė vite, e pas tij
pėr tė kujdeset xhaxhai i tij Ebu Talib i cili e ruante, e nderonte dhe
e mbrojti pėr mė shumė se dyzet vite. Ebu Talibi vdiq dhe nuk besoi
nė fenė e Muhammedit sal-lallahu alejhi ve sel-lem nga frika se mos e
akuzojnė kurejshet se ka ndrruar fenė e baballarėve.

vegjėlin e tij, Muhammedi sal-lallahu alejhi ve sel-lem ua ruante delet
banorėve tė Mekkes, pastaj shkon nė Sham pėr tregtinė e Hadixhės bint
Huvejlid dhe tregtia pati sukses e Hadixhen e mahniti morali,
besnikėria dhe amaneti tij, andaj Muhammedi sal-lallahu alejhi ve
sel-lem u martua me tė duke qėnė nė moshėn njezėt e pesė vjeēare kurse
ajo nė moshėn dyzet vjeēare dhe nuk u martua me ndonjė tjetėr derisa
ajo vdiq.
Allahu subhanehu ve teala e mbiu Muhammedin
sal-lallahu alejhi ve sel-lem njė bimė tė mirė, e rriti me njė edukatė
tė mirė e tė plotė dhe e mėsoi saqė ishte mė i miri ndėr popullin e tij
nė pamje dhe moral, me edukatėn e tij ua kalonte tė gjithėve, poashtu
ishte i butė dhe i drejtė nė fjalė dhe mbante amanetin, derisa populli
i tij e qujatėn "el-Emin" Besniku.
Pastaj iu dashurua
vetmia, vetmohej nė shpellėn Hira me ditė dhe netė dukė adhuruar Zotin
e tij dhe duke e lutur Atė. Gjithmonė urrente idhujt, alkoolin dhe
punėt e fėlliqura, atyre siu kishte afruar asnjėherė nė jetėn e tij.

Kur Muhammedi sal-lallahu alejhi ve sel-lem mbushi tridhjetė e pesė
vjet, mori pjesė sė bashku me kurejshėt nė ndėrtimin e Qabės tė cilėn e
kishin rrėnuar ujėrat. Pasiqė u grindėn pėr vėnien e gurit tė zi, atė e
bėnė gjykatės nė atė ēėshtje. Ai kėrkoi njė rrobė, e vuri gurin nė tė,
pastaj urdhėroi prijėsit e fiseve qė ta kapnin rrobėn pėr skajet e saj
dhe sė bashku e ngritėn atė e pastaj Muhammedi e mori atė dhe e vendosi
nė vendin e tij dhe nė tė u ndėrtua. Tė gjihtė ishin tė kėnaqur dhe
grindja mbaroi.
Populli i injorancės kishin disa cilėsi tė
lavdėruara si: bujaria, zbatimi i pemtimit dhe trimėria. Kishte mbetur
tek ta diē nga feja e Ibrahimit alejhis selam si: respektimi i Qabės,
tavvafi rreth saj, Haxhi, Umreja, dhurimi i kurbanave, e nė anėn tjetėr
kishin disa cilėsi tė ulėta si: prostitucioni, pirja e alkoolit,
ngrėnia e kamatės, mbytja e vajzave, padrejtėsia dhe adhurimi i idhujve.

I pari qė ndėrroi fenė e Ibrahimit dhe ftoi nė adhurimin e idhujve
ishte Amėr bin Luhaj el-Khuzaij. Ai solli kėta idhuj nė Mekke dhe
jashtė saj dhe i ftoi njerėzit t'i adhurojnė ato, prej tyre: Vedd,
Suva, Jeguth, Jeuka dhe Nesr.
Pas kėsaj, arabėt morėn idhuj
tė tjerė, si: idhulli i quajtur Menat nė Kadid, Lati ishte nė Taif,
Uzza nė Vadi Nakhle (lugina e hurmave), Hubel brenda Qabės, dhe idhuj
pėrreth Qabės dhe nėpėr shtėpitė e tyre. Njerėzit gjykoheshin tek
falltorėt dhe magjistarėt.
Pasiqė shirku dhe e keqja u
pėrhapėn nė kėtė masė, Allahu subhanehu ve teala dėrgoi Muhammedin
sal-lallahu alejhi ve sel-lem nė moshėn dyzet vjeqare duke thirrur
njerėzit nė adhurimin e Allahut tė Vetmit dhe braktisjen e idhujve.
Kurejshėt se pranuan dhe thanė: " A mendon ai t'i bėjė zotat Njė Zot? Vėrtet, kjo ėshtė gjė shumė e ēuditshme! " (Sad: 5).

Kėta idhuj vazhduan tė adhurohen pėrpos Allahut, derisa Allahu
subhanehu ve teala dėrgoi Muhammedin sal-lallahu alejhi ve sel-lem me
tevhid (besim nė njė Zot) e i thejė dhe i shkatrroi ato ai sė bashku me
shokėt e tij dhe doli nė sheshė e vėrteta dhe u zhdukė e kota: " Dhe thuaj: "Erdhi e vėrteta e u zhduk e kota". Vėrtet, e kota gjithnjė ka qenė e zhdukur " (el-Isra: 81).

Shpallja sė pari filloi t'i zbritė Pejgamberit sal-lallahu alejhi ve
sel-lem nė shpellėn Hira ku bėnte adhurim, ku i erdhi Xhibrili alejhis
selam dhe e urdhėroi tė lexojė. Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve
sel-lem tha se nuk di tė lexoj, e ai ia pėrsėriti kėtė derisa herėn e
tretė i tha: " Lexo me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi (ēdo
gjė). Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės).
Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari!"
(el-Alek: 1,2,3).

Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve sel-lem u kthye e zemra e tij dridhej.
Hyri tek gruaja e tij Hadixheja dhe e lajmėroi ēfarė kishte ngjarė dhe
i tha se u frikėsova pėr vetėn time. Ajo e qėtėsoi dhe tha: " Pasha
Allahun, nuk ka pėr tė poshtėruar Allahu asnjėherė sepse ti mban
lidhjet farefisnore, pėrmban lodhjen, mirėpret musafirin, i jep atij sė
nuk ka dhe ndihmon nė raste tė vėshtira " pastaj shkoi me tė tek djali
i axhės sė saj Vereka bin Neufel i cili kishte pranuar krishterimin.
Pasi ia tregoi atij ngjarjen, ai e pėrgėzoi dhe i tha se kjo qė tė ka
zbritur ty i ka zbritur edhe Musait alejhis selam, dhe e porositi me
durim kur ta mundojė populli i tij dhe ta nxjerrin prej vendit.

Shpallja pėr njė kohė u ndalė e Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve
sel-lem u mėrzitė. Njė ditė derisa po ecte kur, pa Melekun edhe njė
herė mes qiellit dhe tokės. U kthye nė shtėpi dhe u mbulua. Allahu i
zbriti atij: " O ti i mbuluar! Ngrihu dhe tėrhiqu vėrejtjen (duke i thirrur) " (el-Mudeth-thir: 1,2). Pas kėsaj shpallja i vinte Pejgamberit sal-lallahu alejhi ve sel-lem rregullishtė.

Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve sel-lem qėndroi trembdhjetė vite nė
Mekke duke thirrur nė adhurimin e Allahut tė Vetmit, nė fillim fshehtas
e pastaj haptazi pasi Allahu e urdhėroi ta publikoi haptas tė vėrtetėn.
Ai i thirri ata me njė metodė tė butė duke mos pėrdorur luftėn. Nė
fillim thirri tė afėrmit e tij e pastaj popullin e tij, pastaj ata
pėrreth tyre, pastaj arabėt nė pėrgjithėsi e pastaj gjithė botėn.
Pastaj Allahu subhanehu ve teala tha: " Publiko haptas atė pėr tė cilėn urdhėrohesh, e hiqu idhujtarėve " (el-Hixhr: 94).

Pejgamberit i besuan njė pakicė nga pasanikėt, njerėzit autoritativė,
tė shtypurėve, tė varfėrve dhe robėrve; burra e gra. Tė gjithė u
torturuan nė fenė e tyre, disa u dėnuan e disa u vranė, disa emigruan
nė Abisini duke i ikur mundimeve tė kurejsheve, edhe vet Pejgamberi
sal-lallahu alejhi ve sel-lem u torturua dhe bėri durim derisa Allahu
subhanehu ve teala e shfaqi fenė e Tij.
Kur Pejgamberi
sal-lallahu alejhi ve sel-lem mbushi pesėdhjetė dhe kaluan dhjetė vite
nga fillimi i shpalljes, i vdes xhaxhai i tij Ebu Talibi i cili e
mbronte nga Kurejshėt, e pas tij vdes edhe gruaja e tij Hadixheja e
cila e qetėsonte. Atėherė sprovat nga populli i tij filluan, iu
vėrsulen atij dhe e munduan nė forma tė ndryshme, e ai bėnte durim dhe
llogariste nė shpėrblimin e Allahut, Paqja dhe mėshira e Allahut qoftė
mbi tė.
Pasi sprova u shtua dhe kurejshėt e sulmuan, shkoi
nė Taif dhe thirri popullin e saj nė islam. Ata nuk iu pėrgjigjėn,
pėrkundrazi e munduan dhe e gjuajtėn me gurė derisa kėmbėt e tij
rrodhėn gjakė. U kthye prapė nė Mekke dhe vazhdojė t'i thėrras njerėzit
nė islam gjatė kohės sė Haxhit dhe jashtė tij.
Pastaj Allahu
subhanehu ve teala e barti gjatė natės nga Mesxhid el-Haram deri nė
Mesxhid el-Aksa hipur nė Burak nėn shoqėrimin e Xhibrilit. Zbriti dhe
ua fali namazin Pejgamberėve e pastaj u ngritė nė qiellin e dunjasė ku
pa Ademin alejhis selam, shpirtėrat e gėzuar nė tė djathtė tė tij e ata
tė kėqinjtė nė tė majtė, pastaj u ngritė nė qiellin e dytė dhe aty pa
Isain dhe Jahjan alejhimes selam, pastaj nė tė tretin dhe pa Jusufin
alejhis selam, pastaj nė tė katėrtin dhe pa Idrisin alejhis selam,
pastaj nė tė pestin dhe pa Harunin alejhis selam, pastaj nė tė gjashtin
dhe pa Musain alejhis selam, pastaj nė tė shtatin dhe pa Ibrahimin
alejhis selam, e pastaj u ngritė nė Sidretul Munteha dhe i foli Zoti i
tij, e nderoi dhe ia bėri obligim atij dhe ummetit tė tij pesėdhjetė
namaze gjatė natės dhe ditės, pastaj i liroi deri nė pesė nė vepėr
kurse pesėdhjetė nė shpėrblim. Kėshtuqė namazi mbeti pesė kohė gjatė
natės dhe ditės si nderim nga ana e Allahut pėr ummetin e Muhammedit
sal-lallahu alejhi ve sel-lem.

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi