Ky muaj sa 1000 tjere..

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Ky muaj sa 1000 tjere..

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Fri Aug 31, 2007 4:43 pm

Ky Muaj


Zotin e vetėm nė dorėn e tė Cilit ėshtė gjithēka e falėnderoj.
Paqja, mėshira, falja e Zotit qofshin mbi tė Dėrguarin e tij, Muhamedin
(salallahu alejhi ue selem) tė cilin Zoti e dėrgoi pėr tė thirrur nė
drejtėsi, pasi qė botėn e kishte kapluar errėsira e padrejtėsive.



Nė mė tė shumtėn e rasteve termi i agjėrimit shoqėrohet me "Muaji i Ramazanit". Pyetja qė e ushtron vetveten ėshtė:



Ē’ėshtė ky muaj dhe pse pikėrisht ky emėr? A nuk mjaftojnė emrat e muajve tė njohur? Pse ky muaj ėshtė gjithmonė nė lėvizje?



Ėshtė mė se e drejtė tė thuhet se Islami shumicėn e adhurimeve e ka
lidhur me vitin hėnor, qė pėrbėhet nga 355 ditė, do me thėnė 10 ditė mė
pak se viti diellor. Ai pėrbėhet si diellori nga 12 muaj, ndėrsa vetė
muaji fillon me hėnėn e re deri sa tė plotėsohet dhe tė kthehet dhe njė
herė nė gjendjen fillestare. Pėr shkak tė diferencės 10 ditore kėto
muaj gjithmonė janė nė lėvizje.



Sikur Islami me kėto adhurime nuk deshi tė bjerė ndesh me faktin se
ē'do gjė nė kėtė univers ėshtė nė lėvizje duke filluar me galaktikat e
duke mbaruar me grimcat mė tė vogla atomet, elektronet. Po kėshtu dhe
Islami me adhurimet qė e zbukurojnė atė janė njė bashkėsi konform kėtij
ligji.



Dijetari i famshėm Ibnul Kajim me tė drejtė thotė: "Dije se nuk ka gjė
nė kėtė univers qė qėndron nė gjendje konstante, qoftė nė natyrė qoftė
nė fe…ēdo gjė ėshtė nė lėvizje..." duke qartėsuar kėshtu natyrėn e
kėsaj feje dhe pėrshtatshmėrinė e saj pėr tė qenė feja, profetėsia
mbyllėse e tė gjithė profetėsive. Mirėpo arabėt pėr ato gjėra qė kanė
nevoje tė jenė tė pandryshueshme, si p.sh.: tė mbjellat, tė korrat etj.
Pėr kėtė ata pėrdornin lindjen dhe perėndimin e grup yjeve tė caktuara
tė cilat arrijnė nė 12 dhe kanė afat tė caktuar shfaqje (lindje) dhe
zhdukje (perėndim). Dihej se nė kohėn e demit piqeshin palmat e kėshtu
me radhė, si emrat e shenjave tė horoskopit, por jo me kuptimin e
horoskopit tė trajtuar nė kohėn qė jetojmė, ngaqė Islami e sheh
horoskopin dhe ēdo gjė tė ngjashme me tė qė parashikon tė ardhmen si
vepra mė e rėndomtė dhe qė bie ndesh me Islamin sa qė njeriu mund tė
pėrjashtohet nga rrethi i Islamit pėr kėtė shkak.



Nė njė kontekst tjetėr qenia e kėtij muaji i lėvizshėm ėshtė njė mėnyrė
demonstrimi tė mėshirės hyjnore, urtėsisė, drejtėsisė absolute qė buron
nga Zoti i vėrtetė, Krijuesi i qiejve dhe tokės, kėshtu qė njeriu nuk
ka pse tė ngutet nė asnjė lloj gjykimi pa u konsultuar. Nėse ky muaj do
tė ishte, pėr shembull nė rastin tonė na intereson dhjetori nga qė dita
nė tė ėshtė e shkurtėr dhe e ftohtė, po tė tjerėt nė anėn jugore tė
polit atyre gjithmonė agjėrimi do t’u vinte nė ditėt mė tė nxehta dhe
kohėn mė tė gjatė tė vitit. Drejtėsia dhe Mėshira hyjnore ėshtė e
shpėrndarė nė tė gjithė njėlloj, tė gjithė tė ndiejnė etjen dhe urinė
nė tė gjitha stinėt.



Jo se Zotit i nevojitet njė gjė e tillė, po si sprovė dhe si argument
pėr besimin qė fshihet nė zemra. P.sh.: 2 njerėz tė shėndetshėm qė tė
dy nė punė private apo shtetėrore ose tė papunė, tė dy pretendojnė se
besojnė, kur sheh njėri prej tyre agjėron e tjetri jo, pa futur kėtu
argumentet logjikė, fetare po vetėm me logjikėn e shėndoshė do tė themi
se ai qė agjėron prej tyre ėshtė i shtyrė nga njė besim pėr tė bėrė njė
vepėr tė tillė ose ē'kuptim do tė kishte ndalimi i tij nga ngrėnia,
pirja etj.



Tė quajturit e kėtij muaji Ramazan nuk ėshtė veēse njė emėr si gjithė
emrat e tjerė, pavarėsisht nga kuptimi, e rėndėsishme ėshtė qė ky emėr
pėr shqiptarėt ėshtė bėrė mė se i njohur, madje anekėnd botės.



Pėr para se tė flisja pėr agjėrimin e kėtij muaji desha tė flas pak pėr
vetė termin agjėrim. Folja agjėroj, agjėron dihet prej tė gjithėve.
Agjėrimi ėshtė njė lloj privimi i pėrcaktuar nė kohė tė caktuar me
qėllim tė pėrcaktuar. Pra, agjėruesi ėshė i privuar nga disa gjėra qė
nė origjinė janė tė lejuara pėr tė dhe d.m.th e kėtij fakti ėshtė tepėr
e lartė, sepse nuk mund tė pėrfytyrohet njė person i cili privohet nga
disa gjėra qė i ka hallall (tė lejuara) e mos ta agjėrojnė veprat e
tij, qėndrimet e tij nga gjėra tė cilat nė origjinė i ka haram (tė
ndaluara).



Agjėrues qė i ndalon vetes sė tij ujin dhe merr pėr gojė tė tjerėt nuk
mund tė pėrfytyrohet. Kėtu vėrehet drejtėsia vėrtetėsia dhe sa me vend
ėshtė thėnia e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) i cili nuk fliste
nga vetja e tij, por ēdo gjė i shpallej, kur thotė: "Sa e sa agjėrues
nuk meritojnė prej agjėrimit veēse etjen dhe urinė".



Apo nė njė thėnie tjetėr: "Ai qė nuk heq dorė nga shpifja dhe
gėnjeshtra dhe tė vepruarit me to nuk ka pse tė agjėrojė duke u privuar
nga tė ngrėnėt dhe tė pirėt" Pra, agjėrim dhe edukim. Ndėrsa nė
terminologjinė fetare: agjėrimi ėshtė privim nga tė ngrėnėt dhe tė
pirėt, marrėdhėnieve intime, me qėllim si adhurim ndaj Zotit nga agimi
deri nė perėndim tė Diellit.



"Si adhurim ndaj zotit" e them kėtė se shumė njerėz agjėrojnė dikush
pėr mbarėsi, dikush pėr shkak tė shoqėrisė, dikush tjetėr pėr mjekėsi
,dikush pėr hobi, u themi tė gjithė kėtyre qė tė agjėrojmė me qėllim si
adhurim ndaj Zotit, e ju po mundoheni se po mundoheni pse tė mos merrni
shpėrblim?



"Nga agimi" koha kur shfaqet shiriti i dritės sė mėngjesit nė horizont dhe jo nga lindja e Diellit.



"Deri nė perėndim tė Diellit" koha kur tė perėndojė dielli d.m.th tė
humbasė nga horizonti dhe jo derisa tė shfaqen yjet siē besojnė disa.



Agjėrimi sigurisht nuk ėshtė diēka qė nuk njihet vetėm tė muslimanėt,
po edhe te popujt pėrpara tyre dhe obligimi i tij nuk ėshtė diēka e re
pėr njerėzimin nė kohėt e lashta dhe nė kohėt moderne. Do t’i
referohemi njė ajeti kuranor qė flet pėr kėtė: "O ju tė cilėt keni
besuar! (Nė Allahun, Muhamedin, Kuranin, Ditėn e Ringjalljes ) Zoti
juaj ka bėrė obligim agjėrimin pėr ju, ashtu siē e pati bėrė atė
obligim pėr ata qė ishin pėrpara jush, qė tė jeni (me kryerjen e kėtij
obligimi) tė devotshėm."



O ju myslimanė, mos t'ju vijė ēudi nga njė obligim i tillė, adhurimi i
ri kushtuar Zotit tė gjithėsisė nuk ėshtė diēka e re, por diēka e
njohur pėr popujt pėrpara jush, kėshtu qė ju konkurroni, garoni me ata,
mirėpo duke mos i ndryshuar agjėrimit qėllimin, kuptimin dhe
origjinalitetin. E them kėtė se po t'i shohėsh disa qė agjėrojnė hanė
dhe pinė disa gjėra gjatė agjėrimit duke pretenduar se u lejohet, apo
disa tė tjerė qė e fillojnė nga dreka dhe mbarojnė nė mes tė natės, etj.



Njihej agjėrimi nė kuptimin e tij tė tė privuarit nga kombe e popuj
diku, si shkak pėr fitore diku tjetėr pėr qėllime mjekimi, qė nuk ėshtė
kėtu vendi pėr t'i pėrmendur. Madje dhe te kafshėt nė kėtė kuptim tė
privimit ėshtė i njohur agjėrimi p.sh.: ariu polar (femra) i cili fle
gjumė gjatė gjithė dimrit, nė kėtė kuptim tė privuarit e tillė ėshtė i
njohur dhe te bimėt tė cilat ēelin nė pranverė qė gjatė dimrit privohen
nga shumė faktorė qė konsiderohen elementet bazė tė jetesės.



Pra, muslimanėt nuk pėrjashtohen me adhurimet qė kryejnė nga bota qė i
rrethon, pėrkundrazi pėrshtaten dhe janė si njė e pandarė me tė. Siē u
vu re, ky privim i ushtruar nga muslimani i quajtur agjėrim ka disa
veēori mė kryesore:



1. I drejtohet dhe i pėrkushtohet vetėm Allahut, Zotit tė gjithėsisė.



2. Zbatohet dhe praktikohet karshi normave tė pėrcaktuara nė Islam.



3. Dhe mė e rėndėsishmja, qė tė bėhemi tė devotshėm.



Zoti ynė prej urtėsisė tė agjėrimit ėshtė mjaftuar me kaq: tė behni tė devotshėm.



Qė nėnkuptohet me kėtė term: "Ēdo gjė e mirė qė e do Zoti e qė
falėnderohet njeriu pėr tė nė kėtė botė dhe ruajtje nga ēdo e keqe e
urryer, e dėmshme pėr vete dhe pėr shoqėrinė."



Pėrpara kėsaj do tė thosha se kėto vlera, urtėsi, mirėsi tė agjėrimit,
ndahen nė 2 grupe tė mėdha nė aspektin socialo-humanitar dhe nė atė tė
besimit.



Aspekti socialo-humanitar i kėtij agjėrimi dhe muaji



Agjėrimi ėshtė njė periudhė ripėrtėritėse e shpirtit, durimit tė
pastėr, i sjelljeve tė fisme mbi tė gjitha luftė me epshet. Nėse
ndonjėri do tė dėshtojė pėrpara kėtij mundimi disa orėsh le ta dijė
mirė se ai ėshtė tepėr i dobėt pėr t’i bėrė ballė ndonjė mundimi tė
padėshiruar, apo nėse di t’i nevojitet njė gjė e tillė ngaqė ėshtė i
papėrgatitur. Si shembulli i dy ushtarėve ku njeri i pėrmbahet urdhrave
dhe udhėzimeve e tjetri i ē'thurur, nėse do tė ndodhė diēka e papritur,
dihet pėrfundimi.



Ēdo gjė ka nevojė pėr njė kohė rehatie, qetėsie, pushimi, po kėshtu kjo
e drejtė duhet t’i jepet dhe shpirtit, zemrės, aparatit tė tretjes,
etj. Si vetė njeriu gjithsecili prej nesh mezi e pret lejen e zakonshme
kėshtu dhe trupi e shpirti. Dikush mund tė thotė pse nuk mjafton
pushimi nė kohėn e gjumit apo nė kohėt e lira, themi po ty nuk tė
mjafton pushimi pas orarit tė punės? Nėse makina qė ėshtė e pėrbėrė nga
metale do tė punonte 1 vit pa pushuar ē'do tė ndodhte me tė? Ē'do tė
ndodhte me njė ushtri qė do tė luftonte 1 vit pa pushuar, kėshtu dhe
shembulli i zemrės me gjymtyrėt apo organet e tjera tė trupit.



Nė kėtė muaj tė begatshėm dhe adhurim mahnitės e dobisjellės i sheh
eprorėt, vartėsit, drejtorėt, punėtorėt, intelektualėt, politikanėt,
masat e gjėra qė barazohen pėrpara adhurimit tė agjėrimit. Qė tė gjithė
agjėrojnė, tė gjithė dobėsohen tė gjithė ndjejnė uri. Nuk ka pse ti si
epror, sundues, drejtues tė tregohesh me tė madh ndaj tė tjerėve se ti
je njė i dobėt, i pafuqishėm pėrpara madhėrisė sė Zotit, i Cili nėse do
ta ndėrpriste furnizimin si do tė pėrfundoje? Agjėrimi i bėn kėta qė tė
jenė me hallet e masave se ai vet po e shijon urinė, dobėsinė disa orė,
ndėrkohė qė ka tė tjerė qė e jetojnė atė pėrditė, javė, muaj, vite dhe
nuk gaboj nėse them pėr njė jetė tė tėrė.



Njeriu gjatė kėtij obligimi, kushdo qoftė, rikujtohet se i pėrket
shoqėrisė ku jeton dhe deshi apo nuk deshi ėshtė njė pjesė e pandarė e
saj, jeton me tė dhe pėr tė. Ai jeton me tė urinė dhe gėzimin e
iftarit; pra, me njerėzit dhe me hallet e tyre. Padyshim qė tė gjithė
ne do ta dėshironim njė shoqėri tė tillė, shumė do tė dėshironim qė kjo
tė ishte njė realitet. Nėse sė bashku do t'i shfletojmė fletėt e
historisė do ta gjejmė njė shoqėri tė tillė ku e gjen prijėsin e
besimtarėve Umerin (radiallahu anhu) qė kishte radhėn tė tėrheqė
kafshėn ku ishte hipur shėrbėtori i tij, nė kėto momente ai po futej si
ēlirimtar nė Kuds (Jeruzalem) pėr t’iu dorėzuar ēelėsat e Kudsit nga
banorėt e saj. Cili ishte shkaku? Prijėsi kishte vetėm njė kafshė dhe
nuk donte ta mundonte shėrbėtorin e tij kėshtu qė i hipnin me radhė.
Lexoni nė historinė islame se kjo ėshtė njė pikė nga njė det i madh.



Le tė jetojmė sė bashku pak ēaste me lutjen e hapjes sė agjėrimit,
ėshtė diēka e thjeshtė, fillon me: "O Zot vetėm pėr ty agjėrova dhe unė
me furnizimin tėnd po filloj tė ushqehem." Njeriu ēfarėdo karriere tė
ketė korrur, ēfarė do posti tė ketė arritur, i thotė kėto fjalė dhe
kujtohet se deri dje s'ishte ndokush, sot arriti dhe nesėr mund tė
kthehesh nė njė jetė normale me halle. I dobėt pėrpara Zotit tė
Plotfuqishėm dhe se duhet tė ndihesh fajtor sa herė cenohet e drejta e
Zotit ndaj robit apo e drejta e popullit, e njerėzve ku jetojnė,
prandaj shprehja e bukur arabe thotė: “Sikur tė ishte karrigia diēka e
pėrhershme nuk do tė kish mbėrritur te ti.”



Agjėrimi ėshtė simboli, virtyti i sinqeritetit, ngaqė ėshtė adhurim i
sinqertė ndėrmjet njeriut dhe Zotit tė tij, se askush nuk ka mundėsi ta
kontrollojė njeriun nė brendėsi ėshtė agjėrues apo jo. Besimtari me
kėtė agjėrim nuk dėshiron lavdėrim a mirėnjohje prandaj dhe Zoti ka
thėnė siē pėrmendet nė njė hadith kudsij: "Agjėrimi ėshtė i veēantė pėr
mua (Zotin) dhe Unė di si tė shpėrblej pėr tė.” Kėshtu qė baballarėt
dhe nėnat tona qė kanė agjėruar nė kohėt e errėta tė ateizmit mos tė
bėhen merak se ndonjė ditė janė detyruar ta prishin agjėrimin.



Njeriu duke e kryer kėtė adhurim tė madh e ndjen veten tė lirė. Po, po
tė lirė nga prangat e epsheve kėnaqėsive tė pa kufizuara ambiciet dhe
dėshirat e dėmshme. Me tė drejtė ėshtė thėnė: “Njeriu e ka pėr obligim
tė robėrohet." Atėherė ji rob i Allahut, i tė vėrtetės edhe nėse ėshtė
i hidhėt nė pamje tė parė dhe mos u bė rob i ideologjive, parimeve qė e
kanė origjinėn nga krijesat dhe janė tė mbushura me padrejtėsi. Prandaj
dhe nuk ka njeri qė nuk ėshtė i robėruar apo adhurues i diēkaje. Ibnul
Kajim thotė se ky qė adhurohet apo qė i robėrohesh atij mund tė jetė i
vėrtetė ose i kotė.



Sė fundi, tė gjithė e dimė se njeriu ėshtė i pėrbėrė nga 2 komponentė
trup dhe shpirt. Materia, trupi dobėsohet kur njeriu ėshtė i etur a i
uritur, ndėrsa shpirti lehtėsohet, ushqehet. Trupi megjithėse dobėsohet
pastrohet, zemra forcohet dhe kėshtu aparatet organet me radhė. Epshet
dobėsohen dhe frenohen me agjėrim. Agjėrimi i obliguar pėr muslimanėt
pėrmbledh nė vetvete njė bashkim harmonik tė mesėm ndėrmjet kėtyre
komponentėve. Ndėr mė kryesorėt qė ia vlen tė pėrmendim nė lidhje me
trupin ėshtė shkatėrrimi i helmeve imuniteti ndaj shumė sėmundjeve.
Ndėrsa mė kryesoret nė lidhje me shpirtin:



a) Durimi. Duke u privuar njeriu me dashje nga veprimi dhe vese qė i
janė bėrė tė ditės e ka akoma mė tė lehtė tė durojė kur t’i imponohet
durimi. Ai qė e humbet betejėn e durimit me dashje kur t’i vijnė
rrethanat qė ia imponojnė atė do ta ketė tepėr tė vėshtirė. P.sh.: ti
sot je me punė dhe e merr njė rrogė nesėr mund tė ndodhė qė tė mos kesh
punė a rrogė. Nėse ti sot qė je mirė dhe i qetė nuk stėrvitesh me
durimin nesėr do ta kesh tė vėshtirė.



b) Respekti. Njeriu me kryerjen e kėtij adhurimi fiton moralin e tė
respektuarit. Respektimin e Zotit, tė dėrguarit tė tij edhe nėse bie
ndesh me epshet, qejfet, pasionet. Pėr kėtė shkak i sheh bura tė tillė
si Ebu Bekri, Umeri, Uthmani tė rreshtohen nėn urdhrat e njė djaloshi
17 vjeēar si i dėrguari kishte urdhėruar pėr kėtė para se tė vdiste. A
ka ndodhur qė ndonjė udhėheqės pasi tė vdesė apo tė rrėzohet tė lerė
porosi dhe t’i zbatohen me kaq rigorozitet. Ja pra, si ka ndikuar ky
adhurim, ngaqė njeriu ndalohet nga vepra tė caktuara kur e di se kjo
gjė e kėnaq Zotin.



c) Disiplina dhe organizimi. Muslimanėt jo vetėm tė njė vendi po kudo
qė janė nė kėtė muaj hanė, pinė, zgjohen, flenė, punojnė kaq tė
disiplinuar dhe tė organizuar nė Ramazan si rrallė herė qė nuk
krahasohet me ndonjė shoqėri tjetėr.



Sundimtari, i sunduari, i dituri i paditur, plaku, i riu, i pasuri me tė varfrin, tė gjithė njėsoj.



Gjė tė cilėn dėshiron ta arrijė ēdokush prej sociologėve hulumtuesve si
mjeti mė i mirė pėr tė ēuar nė vend teori ide nga mė tė ndryshmet.



Ndėrsa nė lidhje me konceptin e besimit, agjėrimi ka ndikimin e vet pėr
mirė se njeriu me kėtė adhurim lehtėsohet nga gjynahet apo i fshihen tė
tėra me kushtin qė tė kryhen me besim tė plotė dhe duke shpresuar
shpėrblim siē ka ardhur pėr tė njė thėnie profetike. Shkaku ngaqė ēdo
vuajtje qė i vjen besimtarit ėshtė pėr tė shlyerje gjynahesh "Ėshtė pėr
t'u ēuditur me myslimanin, nėse i ndodhin mirėsi falėnderon, e nėse i
ndodhin fatkeqėsi duron dhe kjo nuk arrihet vetėm se te besimtari."

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Ky muaj sa 1000 tjere..

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Fri Aug 31, 2007 4:43 pm

Agjėrimi ėshtė mbrojtje nga dėnimi, ashtu siē ėshtė cituar nga vetė Muhamedi (alejhi selam).



Nė xhenet ėshtė njė portė e madhe quhet "Rrejan" qė nė tė futen vetėm agjėruesit pasi ata tė futen ato mbyllen.



Tani pėr ata qė kanė halle, probleme, e kush prej nesh nuk ka?
"Agjėruesi kur lutet para iftarit i pranohet lutja.” Shfrytėzojeni kėtė
rast sa tė keni mundėsi dha para se t'u rrėshqasė nga duart.



Agjėrimi ndalon nga tė kėqijat e ēdo natyre qoftė madje nėse dikush e
ofendon agjėruesin ai thotė unė jam agjėrues dhe mjaftohet me kaq.



Si tė mos ndikojė ky muaj nė besimin e njeriut kur dihet lidhja e
ngushtė ndėrmjet punėve tė gjymtyrėve dhe besimit. Nė kėtė muaj kanė
zbritur librat qiellorė konsiderohen ushqimi bazė i shpirtrave.



Ky muaj njihet si "Muaji i faljes ", "Muaji i mėshirės ", "Muaji i lirimit nga zjarri''.



Nė kėtė muaj hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit. Muaji
i bujarisė (iftaret), vėllazėrimit, falėnderimit, nė tė ndodhet "Nata e
Kadrit"



Nė kėtė muaj tė madh dyert e Zotit janė tė hapura pėr tė gjithė, jo
veēanėrisht pėr muslimanėt, po pėr kėdo qė dėshiron tė trokasė nė
mėshirėn dhe faljen e Zotit tė Tij, edhe pse sot nuk ke agjėruar
filloje nesėr dhe dita e kaluar kompensohet pas Ramazanit.



Agjėrimi ėshtė detyrė pėr ēdo mysliman tė rritur, qė ka arritur moshėn
e pjekurisė, vendas jo udhėtar dhe pėr femrat mos tė jenė me tė
pėrmuajshmet, apo me menstruacione. Pėr ata qė nuk janė me sėmundje tė
rėnda.



Ndėrsa nėse dikujt agjėrimi i bėn dėm mund ta kompensojė mė vonė.



Pėrpara se tė sqaroj gjėrat qė e prishin agjėrimin kujtoj tė gjithė
nėnat, baballarėt, vėllezėrit, motrat tona se agjėrimi nuk prishet
vetėm nėse njeriu ka dije se kjo gjė e prish agjėrimin apo nėse e bėn
me vetėdije, pa qenė i detyruar.



Gjėrat qė e prishin agjėrimin janė njėra nga gjėrat e mėposhtme:



1. Ngrėnia. 2. Pirja. 3. Injeksionet qė mund tė pėrdoren gjatė
agjėrimit me qėllim tė ushqyerit. I sėmuri mund t’i bėjė dhe I
kompenson nė kohė tjetėr. 4. Marrėdhėniet imtime. 5. Masturbimi nėse
ejakulon. 6. Ejakulimi I qėllimtė kur bėhet vetė personi shkak. 7. Tė
vjellėt me qėllim .



Rikujtoj tė gjithė ata qė nga padija sot nuk kanė agjėruar mund ta
fillojnė agjėrimin nesėr dhe se agjėrimi mund tė fillohet dhe nesėr.
Mėshira e zotit ėshtė e madhe dhe i pėrfshin tė gjithė dhe se dita e
sotme pėrsėritet dhe pas ramazanit.



Gjithkush sakrifikon. Ji prej atyre qė sakrifikojnė pėr tė mirėn, tė
drejtėn. Adhurimi i Zotit sjell lumturi nė dy botėt. Allahu ėshtė me
durimtarėt.

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi