Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Sat Aug 18, 2007 3:14 pm

Rėndėsia e xhihadit dhe e ekspeditave



Fjalėt e All-llahut tė lartmadhėruar:“All-llahu,
me tė vėrtetė, ka blerė nga besimtarėt e vet trupin dhe pasurinė e
tyre, pėr t’ua dhuruar Xhennetin atyre. Ata luftojnė nė rrugėn e
All-llahut, vrasin dhe vriten, (ky ėshtė) premtimi i Tij i vėrtetė nė
Teurat, Inxhil dhe Kur’an. E kush ėshtė mė konsekuent se All-llahu nė
Premtim? Andaj, gėzohuni kėsaj shitjeje tė juaj, qė e keni kontraktuar
me Te…” dhe gjer nė fund tė fjalėve tė Tij: “Pėrgėzoi, pra besimtarėt”.






2782. “Abdullah b. Mes’udi thotė:



- E kam pyetur Pejgamberin s.a.s.v.: O, Resulullah, cilėt punė janė mė tė mira?



- Namazi (i falur) nė kohėn e tij – mė ėshtė pėrgjigjur.



- Pastaj, cila? – e kam pyetur.



- Mirėbėrėsia ndaj prindėrve – mė tha.



- E pas saj, cila? – pyeta.



- Lufta nė rrugėn e All-llahut – tha (Resulullahu a.s.).



Atėherė, heshta para Pejgamberit s.a.v.s., e po tė kisha vazhduar me pyetje, ai do tė mė pėrgjigjej nė pyetjet e mia.



2783. Ibėn Abbasi r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. me njė rast ka thėnė:



- Nuk ka shpėrngulje (nga Mekkja) pas ēlirimit tė saj, por ka luftėra
(nė emėr tė All-llahut) dhe nijet (vendime), andaj kur tė ftoheni (qė
tė luftoni) pėrgjigjuni ftesės.



2785. Ebu Hurejra r.a. thotė:



- Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha:



- Udhėzomė nė njė punė e cila ėshtė e barabartė me xhihadin!



- Nuk ka punė tė kėtillė – iu pėrgjigj Resulullahu s.a.v.s.



- A mundesh ti qė, kur luftėtari tė niset pėr nė luftė, tė hysh nė
xhaminė tėnde, tė falesh pa ndėrprerė, tė agjėrosh dhe tė mos hash
fare? – e pyeti ate.



- E kush ėshtė ai i cili mundet ta bėjė kėtė? – pyeti ai.



Ebu Hurejra thotė: Lufėtarit (qė lufton nė rrugėn e All-llahut) i
shkruhen vepra tė mira edhe kur kali i tij kėrcen nė litarin (e tij).





Njeriu mė i mirė ėshtė besimtari i cili lufton nė rrugėn e All-llahut



- duke (sakrifikuar) jetėn dhe pasurinė e tij.





- All-llahu i Lartmadhėruar thotė:



“O besimtarė, a doni t’ju orientoj nė njė tregti, e cila ju shpėton nga
vuajtja e dhėmshme. Besoni nė All-llahun dhe Pejgamberin e Tij, luftoni
nė rrugėn e All-llahut me pasurinė dhe trupin tuaj, kjo ėshtė mė mirė
pėr ju, - nėse e dini. Ai do t’ua falė mėkatet tuaja dhe do t’u shpie
nė Xhennet, ku rrjedhin lumenj, dhe nė zambakė tė bukur, nė kopshte tė
Adnit, ai ėshtė sukses i madh”.



2786. Ebu Seid El-Hudriu r.a., thotė:



- Njėri pyeti: “O Resulullah, cili ėshtė njeriu mė i mirė?



- Besimtari i cili me jetėn dhe pasurin e tij lufton nė rrugėn e All-llahut – iu pėrgjigj Resulullahu s.a.v.s.



- E pas tij? – e pyeti ai.



- Pastaj, besimtari i cili i frikohet All-llahut kur ėshtė nė vėshtirėsi dhe nuk i shqetėson njerėzit.



2787. Ebu Hurejra r.a. thotė: E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė:



- Luftėtari i cili lufton nė rrugėn e All-llahut e All-llahu mė sė miri
e di se kush ėshtė luftėtar nė rrugėn e tij – ėshtė i njėjtė me
agjėruesin i cili i lutet All-llahut pandėrprerė. All-llahu ia ka
garantuar luftėtarit i cili lufton nė rrugėn e Tij, se do ta shtijė nė
Xhennet, ose do ta kthejė nė beteja tė shėndoshė me shpėrblimet e Tia,
ose me mall lufte.





Lutja e meshkujve dhe e femrave pėr tė luftuar dhe pėr tė rėndė dėshmorė (shehid) nė rrugė tė All-llahut





Umeri r.a. ėshtė lutur: Mė dhuro O Zot, qė tė vritem shehid nė qytetin e Pejgamberit Tėnd.



2788, 2789. Enes b. Maliku, thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. kishte shkuar te Ummi Haremi, vajza e Milhanit
dhe ajo i ofroi ushqim. Ummi Haremi ishte e martuar me Ubade b.
Samittin. Pejgamberi hyri tek ajo, i ofroi ushqim pėr tė ngrėnė dhe ia
buburronte kokėn e tij, nė ndėrkohė Pejgamberi s.a.v.s. flet, e pastaj
u zgjua i buzėqeshur.



- O Resulullah, ē’tė bėn tė qeshesh? – pyeta – thotė Ummi Haremi,



- Disa nga ummeti im – tha ai – m’u paraqitėn si luftėtarė, qė luftojnė
nė rrugėn e All-llahut, duke lundruar nėpėrmes detit, sikur mbretėrit
nė pallatet e tyre”, ose (ka thėnė) nuk i kujtohet saktėsisht Is-hakut:
“… qė i pėrngjanin mbretėrve nė kolltuqet e tyre”.



- O Resulullah, - i thashė, thotė ajo. – Lute All-llahun qė tė mė bėjė
njė nga ata Atėherė, Pejgamberi s.a.v.s. u lut tek All-llahu pėr te, e
lėshoi kokėn dhe prapė u zgjua i buzėqeshur.



- O Resulullah, ē’tė bėn tė qeshesh? – e pyeta.



- Disa nga ummeti im – tha ai – m’u paraqitėn si luftėtarė, qė luftojnė nė rrugėn e All-llahut, ashtu siē tha edhe herėn e parė.



- O Resulullah, - i thashė, thotė Ummi Harami – Lute All-llahun qė tė mė radhitė nė radhėt e tyre!



- Ti je nė radhėt e tyre tė para – u pėrgjigj ai.



Gjatė kohės sė Muavi b. Ebu Sufjanit, u nis tė udhėtojė nėpėr det dhe,
duke dalur nga anija, u rrėzua nga mushka dhe vdiq (nga plagėt).





Gradat e luftėtarėve qė luftojnė nė rrugėn e All-llahut





2790. Ebi Hurejra thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė beson nė All-llahun dhe
Pejgamberin e Tij, fal namaz dhe agjėron ramazanin, ka tė drejtė te
All-llahu tė shpėrblehet me Xhennet dhe ėshtė i barabartė me ate qė ka
luftuar nė rrugėn e All-llahut, edhe pse ka qėndruar nė vendlindje (me
arsye).



- O Resulullah, - i thanė tė pranishmit – A ta gėzojmė (me te) njerėzimin?



Ai u tha: “Nė Xhennet ka njėqind grada, tė cilat All-llahu i ka
pėrgatitur pėr ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij, distanca nė mes dy
gradave (tė Xhennetit) ėshtė se ajo e Tokės dhe e Qiellit, kur tė
luteni tek All-llahu, luteni Ate qė t’u dhurojė Xhnnetin Firdevs, ngase
ai ėshtė Xhenneti mė i mirė dhe Xhenneti mė i lartė”.



- Mendoj se (thotė Jahja b. Salihu) edhe kėtė e ka thėnė: “E mbi te ėshtė Arshu-r-Rahman”.



Muhammed b. Fulejhi thotė se i ati i tij ka thėnė: “… e mbi te ėshtė Arshu-r-Rahman dhe nga ai rrjedhin lumenjt e xhennetit”.



2791. Semuri thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Sonte (nė gjumė) i kam parė dy njerėz
si erdhėn mė ngritėn nė njė pemė, mė futėn nė njė shtėpi aq tė bukur
dhe tė vlefshėm saqė asnjėherė nuk kisha parė shtėpi mė tė bukur se
ajo”.



“Qė tė dy thanė se kjo shtėpi ėshtė shtėpi e shehidėve”.





Vajtja dhe kthimi nga rruga e All-llahut



Vendi sa gjysma e harkut? sė ndonjėrit prej jush nė Xhennet.





2792. Enes b. Maliku r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



“Vajtja nė mėngjes nė rrugėn e All-llahut dhe kthimi nė mbrėmje nga ajo, ėshtė mė e vlefshme se e tėrė bota dhe ēka ka nė te”.



2793. Ebu Hurejra r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Vendi sa gjysma e harkut (tė vetullės), nė Xhennet ėshtė mė i vlefshėm se bota nė tė cilėn lind dhe perėndon Dielli”.



Gjithashtu ka thėnė: Vajtja dhe kthimi nė rrugė tė All-llahut ėshtė mė e vlefshme se bota prej ku lind dhe perėndon dielli.





Hurijet e xhennetit

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Sat Aug 18, 2007 3:15 pm

2795. Enes b. Malikun, ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė:



- Nuk ka njeri qė vdes e qė ka mirėsinė e All-llahut, qė tė shpreh
dėshirė tė kthehet nė kėtė botė, edhe nė qoftė e tij e tėrė bota dhe
ēka ka nė te, pos shehidit (qė ėshtė vrarė nė rrugėn e All-llahut), kur
ta sheh shpėrblimin qė i takon, vetėm ai do tė pranojė qė tė kthehet nė
kėtė botė, qė tė vritet pėrsėri (duke luftuar nė rrugėn e All-llahut).



2796. Gjithashtu e kam dėgjuar Enes b. Malikun (thotė Humejdi) duke
transmetuar nga Pejgamberi s.a.v.s., i cili ka thėnė: “Njė udhėtim nė
mbrėmje ose nė mėngjes nė emėr tė All-llahut, ėshtė mė i vlefshėm se e
tėrė bota dhe ēka ka nė te, ose vendi sa gjysma e harkut nė Xhennet,
ose vendi ku ėshtė i lidhur kamxhiku i tij, ėshtė mė i vlefshėm se e
tėrė bota dhe ēka ka nė te. Njė grua, po tė dilte nga banorėt e
Xhennetit nė kėtė botė, do ta shėndrisė tėrė botėn dhe ēka ka nė te dhe
do ta mbushė me aromė, kurse shalli i saj, qė e mban nė kokė, ėshtė mė
i vlefshėm se e tėrė bota dhe ēka ka nė te.





Dėshira pėr tė ra shehid (nė rrugėn e All-llahut xh. sh.)





2797. Ebu Hurejra thotė se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke
thėnė: - Pasha Ate, nė dorė tė tė cilit ėshtė jeta ime, po tė mos ishin
disa nga besimtarėt, tė cilėve u vjen rėndė tė mbeten pas meje, e unė
tė mos gjej diē pėr t’i bartur ata, nuk do tė mungoja nga asnjė aradhė
e cila lufton nė rrugėn e All-llahut. Pasha Ate nė dorė tė cilit ėshtė
jeta ime, dėshiroj tė vritem (duke luftuar) nė rrugėn e All-llahut,
prapė tė ringjallem dhe prapė tė vritem, pastaj tė ringjallem pėrsėri
dhe tė vritem, pastaj prapė tė ringjallem dhe tė vritem pėrsėri.





Vlera e atij qė vritet nė rrugė tė All-llahut dhe nė tė vdes ai ėshtė shehid





Fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar janė:



“E, ai qė lėshon vendlindjen nė emėr tė All-llahut dhe Pejgamberit tė
Tij, e nė tė e gjen vdekja, shpėrblimin nga All-llahu e ka tė sigurtė”.




“En-Nisa’:100”



2799,2800. Enes b. Maliku,na tregon nga tezja e tij Ummi Harami, vajza e Milhanit, e cila ka thėnė:



- Njė ditė Pejgamberi s.a.v.s. fjeti afėr meje, u zgjua duke qeshur dhe e pyeta:



- ا’tė bėn tė qeshesh?



- Disa nga ummeti im m’u paraqitėn duke lundruar nėpėr kėtė det tė
gjelbėrt sikur mbretėrit nė pallatet e tyre – u pėrgjigj Pejgamberi
s.a.v.s.



- Lute All-llahun – i thashė – qė tė mė bėjė njėrin nga ata!



Ai e luti All-llahun pėr te dhe fjeti. Prapė iu paraqit si mė parė e
Ummi Haremja i tha ashtu siē i tha edhe nė herėn e parė, ai prapė iu
pėrgjigj po sikur herėn e parė.



Ajo i tha: - Lute All-llahun qė tė mė bėjė njėrin prej tyre!



E, ai i tha – Ti je njė nga ata tė parėt.



2802. Xhundeb b. Sufjani, thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka qenė nė njė
betejė, nė tė cilėn i ėshtė pėrgjakur gishti dhe me atė rast ka thėnė:
“A ke pėrgjakur diē tjetėr pos gishtit, - e, nė rrugėn e All-llahut
ėshtė shpėrblimit tė cilin do ta fitosh”.





Ai qė plagoset nė rrugėn e All-llahut xh. sh.



2803. Ebu Hurejra r.a. thotė se Pejgamberi s.v.a.s. ka thėnė:



- Pasha Ate, nė duart tė tė cilit ėshtė jeta ime, kushdo qė tė plagoset
nė rrugėn e All-llahut – e, All-llahu mė sė miri e din se kush ėshtė nė
rrugėn e Tij – nė Ditėn e Gjykimit do tė paraqitet me ngjyrėn e gjakut
tė shehidit dhe me erėn e miskut (parfumit).



Fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar



“… A po pritni ju pėr ne diē tjetėr – por njėrėn prej dy tė mirave?…” kurse lufta ėshtė fat qė ndryshon.





2804. Na ka lajmėruar Abdullah b. Abbasi, se Ebu Sufjan b. Harbi i ka treguar se ēka i ka thėnė Herakli:



- Tė pyeta, ēfarė ka qenė lufta me te, e ti ke thėnė se lufta ėshtė e paqėndrueshme dhe fat qė ndryshon.



- Ashtu sprovohen Pejgamberėt, e mbarimi i saj ėshtė nė dobi tė tyre.



E, fjalėt e All-llahut, janė: “O, Besimtarė, pėrse flisni atė qė nuk e
punoni? ثshtė neveri e madhe tek All-llahu tė thonė atė qė nuk e
punoni! Me tė vėrtetė, All-llahu i don ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij,
tė radhitur si njė godinė e lidhur fort”.



2808. Ebu Is-haku ka thėnė:



- E kam dėgjuar Ebu Beraun r.a. duke thėnė: Te Pejgamberi s.a.v.s.
erdhi njė njeri i veshur (me rroba) tė hekurta dhe tha: “O Resulullah,
dua qė tė luftoj dhe ta pranoj Islamin!



- Sė pari pranoje Islamin e pastaj lufto! – i tha Resulullahu a.s.



E pranoi Islamin, pastaj luftoi dhe u vra (nė luftė, duke luftua nė
rrugėn e All-llahut), andaj Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Pak ka punuar,
por ka fituar shumė”.





Ai qė lufton, qė fjala e All-llahut tė jetė mė e larta





2810. Ebu Musa r.a. ka thėnė:



- Te Pejgamberi s.a.v.s. erdhi njė njeri dhe i tha: “Disa (nga
luftėtarėt) luftojnė pėr plaēkė lufte, disa pėr popullaritet, e disa
pėr ta treguar trimėrinė e tyre. Cili prej tyre ėshtė nė rrugėn e
All-llahut?



- Ai, i cili lufton qė fjala e All-llahut tė jetė mė e larta
(ngadhnjimtare), ai ėshtė nė rrugėn e All-llahut – tha Resulullahu a.s.



2811. Abdurrahman b. Xhebri, thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



“Kėmbėt e atij besimtari qė janė pluhurosur nė rrugėn e All-llahut, nuk do tė pėrfshihen me zjarr (tė Xhehenemit)”.





Hija e engjėjve mbi shehidin





2816. Muhammed b. Munkedirin thotė se Xhabiri ka thėnė:



- Babain tim, qė ishte i masakruar e sollėn te Pejgamberi s.a.v.s. dhe
e vendosėn para tij. Atėherė, desha t’ua zbuloj fytyrėn, por shokėt mė
ndaluan.



Pastaj u dėgjua njė klithje, pėr tė cilėn thanė: “(Ajo ėshtė) vajza e Amrit, ose motra e Amrit”.



Mė pastaj Resulullahu s.a.v.s. pyeti: “Pse qan?” gjegjėsisht: “Mos qaj! Atij engjėjt me krahėt e tyre i bėjnė hije pandėrprerė”.



E kam pyetur (thotė Buhariu) Sadekatin: A pėrmenden nė tekst tė hadithit edhe fjalėt: “…gjersa ta marrin”.





Dėshira e luftėtarit (qė ka luftuar nė rrugėn e All-llahut) qė tė kthehet prapė nė kėtė botė





2817. Enes b. Maliku r.a. ka transmetuar nga Pejgamberi s.a.v.s. i cili ka thėnė:



- Nuk ka njeri qė hyn nė Xhennet, qė tė shprehė dėshirė tė kthehet nė
kėtė botė, edhe sikur t’i falej e tėrė Toka dhe ēka ka nė te, pos
shehidit, i cili dėshiron tė kthehet prapė nė kėtė botė dhe nė te tė
vritet edhe dhjetė herė, pėr hirė tė nderit qė i takon atij”.





Xhenneti ėshtė nėn shkėlqimin e shpatave





Mugire b. Shu’be thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. na ka lajmėruar pėr shpalljen e Zotit tonė: “Ai
qė vritet nga mesi i juaj, do tė arrijė nė Xhennet”. Umeri r.a. i tha
Pejgamberit s.a.v.s: “A, nuk janė dėshmorėt tanė nė Xhennet, kurse tė
vrarėt e tyre (mushrikėve) nė Xhehennem?”



- Gjithsesi – tha Resulullahu a.s.



2818. Abdullah b. Ebu Evfi i ka shkruar atij (Umer b. Ubejdullahut) se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Dijeni se Xhenneti ėshtė nėn hijen e shpatave!





Ai qė dėshiron tė ketė fėmijė, pėr tė luftuar nė rrugėn e All-llahut





2819. Ebu Hurejra, r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Sulejmani, djali i Davudit a.s. ka thėnė: “Sonte do tė flejė me
njėqind gra”, ose ka thėnė: “Nėntėdhjetė e nėntė, dhe tė gjitha ato (do
tė lindin) nga njė kalorės, tė cilėt do tė luftojnė nė rrugėn e
All-llahut”.



Mirėpo, shoku i tij (meleku) i tha: Thuaj: “Dhashtė Zoti”, por ai nuk
tha: “Dashtė Zoti”, dhe nga tė gjitha ato femra shtatzėnė mbeti vetėm
njė, e qė edhe ajo lindi gjysėm njeri.



- Pasha Ate, nė duart e tė cilit ėshtė jeta ime, po tė kishte thėnė:
“Dhashtė Zoti” me siguri tė gjithė ata (si kalorės) do tė kishin
luftuar nė rrugėn e All-llahut.





Nga kush duhet kėrkuar strehim nga frika





2822. Sa’di e mėsonte tė birin e tij, ashtu siē i mėson mėsuesi fėmijėt
tė shkruajnė dhe i thoshte: Pejgamberi s.a.v.s. pas ēdo namazi,
kėrkonte strehim me kėto fjalė: “O Zoti im, te Ju kėrkoj strehim nga
frika, te Ju kėrkoj strehim qė tė mos kthehem nė jetėn e drobitur, te
Ju kėrkoj strehim nga tundimi i kėsaj bote dhe te Ju kėrkoj strehim nga
dėnimi i varrit”.



2823. Enes b. Malikun r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O,
Zoti ynė, te Ju kėrkoj strehim nga rraskapitja, pėrtacia, frika dhe
pleqėria! Dhe te Ju kėrkoj strehim nga tundimi i jetės dhe i vdekjes,
dhe te Ju kėrkoj strehim nga dėnimi i varrit.





Obligimi i shkuarjes nė luftė





Fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar janė:



“Dilni nė luftė, qofshit tė lehtė apo tė rėndė, dhe luftoni nė rrugėn e
All-llahut me pasurinė tuaj dhe trupin tuaj! Kjo ėshtė mė mirė pėr ju,
nėse e dini! Sikur ajo (fitorja) tė ishte njė gjė e afėrt dhe udhėtimi
mesatar, ata do tė vinin pas. Por atyre iu duk rruga e largėt. Dhe ata
do tė betohen nė All-llahun…



Dhe fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar janė: “O besimtarė, ē’ėshtė me
ju qė ngurroni, - thuajse jeni ngjitur pėr tokė – kur ju thuhet: Dilni
nė luftė, nė rrugėn e All-llahut! A, mė e kėnaqur ju duket e kėsaj bote
se (jeta) nė Ahiret?… dhe gjer te fjalėt e Tia: “…Ai gjithēka mundet”.



Ibėn Abbasi thotė: “… Nė luftė dilni tė shpėrndarė nėpėr aradha!”





Kur qafiri e mbyt muslimanin e pastaj e pranon Islamin, pėrmirėsohet dhe vdes (duke luftuar nė rrugėn e All-llahut)





2826. Ebu Hurejra r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė dy qė e mbysin njėri tjetrin dhe tė
dy ata do tė hynė nė Xhennet. Njėri prej tyre ka ra shehid duke luftuar
nė rrugėn e All-llahut. Pastaj All-llahu do t’ia falė qė tė dyve, andaj
edhe ai (mbytėsi) do tė bjerė shehid (duke luftuar nė rrugėn e
All-llahut).





Ai qė i jep pėrparėsi luftės ndaj agjėrimit





2828. E kam dėgjuar Enes b. Malikun r.a. duke thėnė: “Ebu Talha, gjatė
kohės sė Pejgamberit s.a.v.s. nuk ka agjėruar (nafile), pėr shkak tė
(pėrforcimit) pėr luftė, kurse pas vdekjes sė Pejgamberit s.a.v.s. nuk
e kam parė duke ngrėnė pos gjatė ditėve tė bajram ramazanit,
gjegjėsisht Kurban bajramit”.





Shtatė llojet e shehidėve (pos atyre qė vriten duke luftuar nė rrugėn e All-llahut)





2829. Ebu Hurejra, thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Shehidėt janė pesė lloje: i theruri, i vdekuri nga dizenteria, i
mbytyri nė ujė, i vdekuri nga gėrmadhat dhe shehidi (i cili lufton nė
rrugėn e All-llahut).





Fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar:



“Besimtarėt qė rrinė nė shtėpinė e tyre, pos tė paaftėve, nuk janė tė
barabartė me ata (besimtarė) qė luftojnė nė rrugėn e All-llahut me
pasurinė dhe jetėn e tyre. All-llahu i ka graduar ata qė kanė luftuar
me pasurinė dhe jetėn e tyre pėr njė gradė mė tė lartė ndaj atyre qė
kanė ndejtur nė shtėpinė e tyre, dhe Ai tė gjithėve u ka premtuar
mirėsi. E, All-llahu i ka dekoruar me shpėrblim tė madh ata qė luftojnė
pėrmbi ata qė rrinė (nė shtėpitė e veta s’kanė shkuar nė luftė)…” gjer
te fjalėt e Tia: “Se, ėshtė Falės dhe Mėshirues”.





Durueshmėria nė luftė





2833. Abdullah b. Avfi ka shkruar e unė e kam lexuar ate se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Kur tė pėrlesheni (me armikun) bėhuni tė durueshėm!





Inkurajimi nė luftė



Fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar janė: “Inkurajoi besimtarėt pėr luftė…”.





2834. Enesin r.a. thotė: Gjatė njė mėngjesi tė ftohtė, Pejgamberi
s.a.v.s. doli nė Hendek dhe i pa Muhaxhirėt dhe Ensaritė duke hapur
hendeqet, ngase nuk kishin rob pėr t’ua pranuar ato punė. Duke parė
mundin dhe urinė e tyre, Muhammedi a.s. tha:



- O, Zoti ynė, jetė e vėrtetė ėshtė jeta nė Ahiret, andaj fali Ensaritė dhe Muhaxhirėt!



Ata, duke iu pėrgjigjur, thanė:



- Ne jemi ata qė i jemi betuar ndaj Muhammedit a.s. se do tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut gjer nė Amshim.





Rėndėsia e agjėrimit (kur njeriu ėshtė) nė rrugėn e All-llahut

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Sat Aug 18, 2007 3:15 pm

2840. Ebu Seid Hudriun r.a. thotė



- E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s., i cili ka thėnė:



“Ai qė agjėron njė ditė (kur ėshtė) nė rrugėn e All-llahut, All-llahu
atij do t’ia largojė fytyrėn nga zjarri (i Xhehennemit) shtatėdhjetė
ditė (ecje)”.





Rėndėsia e harxhimit nė rrugėn e All-llahut





2841. Ebu Hurejren r.a. duke dhėnė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Ai qė nė rrugėn e All-llahut harxhon ca tė mira, do ta ftojnė
mbikėqyrėsit e Xhennetit, e ata janė mbikėqyrėsit e tė gjithė dyerve
dhe do t’i thonė: “Eja kėtu”



Atėherė, Ebu Bekri tha:



- O, Resulullah, ai ėshtė, nga ata tė cilėt nuk i asgjėson asgjė?



- Shpresoj, se me tė vėrtetė, je njėri nga ata – i tha Resulullahu a.s.



2842. Ebu Seid el Hudriu r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ėshtė ngritur nė Minber dhe ka thėnė:



- Frikohem pėr ju pas vdekjes sime ngase do t’u jepen tė mirat e kėsaj
bote. Pastaj i pėrmendi bukuritė e kėsaj bote (njė pas njė).



Atėherė, u ngrit njė njeri dhe tha:



- O Resulullah, a edhe e mira sjell tė keqen?



Pejgamberi a.s. heshti e ne thamė: Shpallja (vajhi) ėshtė duke i
zbritur. Dhe tė gjithė i kaploi heshtja, sikur tė kishin pėllumba mbi
kokė, pastaj ai i fshiu djersėt dhe tri herė tha:



- Ku ėshtė ai qė pak mė parė tha: “A edhe e mira…?”



E mira sjell vetėm tė mirėn, mirėpo kur nė pranverė mugullon
gjelbėrimi, ajo i mbyt kafshėt duke i fryrė ato, ose iu shkakton
dhimbje, tė gjitha kafshėt qė hanė gjelbėrimin, e hanė ate gjer sa tė
mbushin barkun, e pastaj kthehen ka dielli, kakėrdhinė dhe pshurren dhe
prap hanė. Me tė vėrtetė, kjo pasuri ėshtė e gjelbėrt (tėrheqėse) dhe e
ėmbėl, prandaj lum pėr atė musliman qė e ka marrė me tė drejtė dhe e
drejton nė rrugėn e All-llahut. U jep jetimave dhe tė varfėrve. Ai
(musliman) qė nuk e ka marrė me tė drejtė ėshtė i njėjtė me atė qė han
e nuk ngopet dhe nė Ditėn e gjykimit pasuria i bėhet atij dėshmitarė.





Rėndėsia e atij qė e pėrgatit luftėtarin (pėr nė rrugė tė All-llahut) ose e zėvendėson me ndonjė tė mirė





2843. Zejd b. Halidi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



“Kush e pėrgatit luftėtarin (qė lufton) nė rrugėn e All-llahut, ėshtė i
barabartė me ate qė merr pjesė nė luftė, por edhe ai qė e zėvendėson
luftėtarin (i cili lufton) nė rrugėn e All-llahut (nė pėrkujdesjen, nė
familjen e tij) ėshtė i barabartė me te”.





Rėndėsia e vėzhgimit





2846. Xhabiri r.a. ka thėnė:



- Pejgamberi s.a.v.s. nė ditėn e betejės sė aleatėve ka thėnė:



- Kush mė sjell lajmin pėr popullin (Benu Kurejdhė)?



- Unė, - tha Zubejri.



Prapė pyeti: “Kush mė sjell lajmin pėr atė popull?



- Unė, - prapė ia ktheu Zubejri.



Atėherė, Pejgamberi s.a.v.s. tha: “اdo pejgamber ka pasur ndihmės tė vetin e ndihmės imi ėshtė Zubejri”.



Ai qė e mban (ruan) kalin pėr (tė kontribuar) nė rrugėn e All-llahut



dhe fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar: “… dhe kali pėr luftė”.





2850. Urve b. Xha’di, thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Kuajt e lidhur (pėr luftė nė rrugėn e All-llahut) pėr pronarin e tyre kanė mirėsi gjer nė Ditėn e Gjykimit.





2853. Seid el Mukberiun tregon se ai ka dėgjuar Ebu Hurejren r.a. kur ka thėnė:



- Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė e ruan kalin pėr (tė kontribuar)
nė rrugėn e All-llahut dhe duke besuar nė All-llahun dhe premtimet e
Tija, me tė vėrtetė, ushqimi, uji, bajga dhe shurra (e kalit e tij) nė
Ditėn e Gjykimit do t’i vehen nė peshojė”.





Kuajt (mbahen) pėr tri qėllime kryesore





Fjalėt e All-llahut tė Larmadhėruar janė: “… edhe kuajt, edhe mushkat,
edhe gomarėt pėr t’i shaluar ju, dhe pėr zbukurim dhe krijon ēka nuk e
dini ju”.



2860. Ebu Hurejra r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



“Kuajt janė pėr tri grupe njerėzish: pėr disa janė shpėrblim, pėr disa
janė mbrojtje e pėr disa janė mėkat. Dhuratė janė pėr atė qė i mbajnė
(pėr tė kontribuar) nė rrugėn e All-llahut dhe i kullosin ata nė
livadhet dhe kopshtet e tyre dhe ēka do tė hanė nė ato livadhe apo
kopshte, (pronarit tė tyre) do t’i shkruhen tė mira se nėse ai ia
ndėrron vendin atyre, duke bėrė njė hap, apo dy hapa edhe gjurmėt qė i
len pas do t’i llogariten atij mirėsira. Nėse pronari kalon me ta pranė
lumit e ata pinė ujė nga ai, edhe pse ai nuk ka menduar qė t’u jep ujė
atyre, megjithatė pronarit i llogaritet punė e mirė.



E kanė pyetur Pejgamberin s.a.v.s. nė lidhje me gomarin e ai ėshtė pėrgjigjur:



-Lidhur me te asgjė nuk ėshtė shpallur (nga All-llahu), pos kėtij ajeti
tė pėrgjithshėm dhe unik: “… ai qė ka punuar ndonjė tė mirė, qoftė ajo
e vogėl as thėrrmia, do ta shohėn ate, kurse ai qė ka punuar ndonjė tė
keqe, qoftė madje sa thėrrmia, do ta shohėn atė”.





2887. Ebu Hurejra, r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



I mallkuar ėshtė ai qė bėhet rob i dinarit, i derhemit dhe i petkut,
ndėrsa kur i dhurohet diēka kėnaqet e, kur nuk i dhurohet, hidhėrohet,
poshtėrohet dhe pėrdhoset e, kur kėrkohet (diēka nga ai), nuk del
asgjė. Lum pėr robin, i cili e mban kalin pėr freri nė emėr tė
All-llahut, e ngrit kokėn lart dhe i pluhėros kėmbėt (nė rrugėn e
All-llahut); nėse ėshtė nė roje, e mban me nder, e nėse ėshtė nė
prapavijė, e siguron mirė e nėse ndokush kėrkon leje na ai, nuk i
lejon, po edhe nėse i lutet, nuk i aprovohet”.



2892. Sehl b. Sa’d Es Saidijju r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



-T’i pėrgatitėsh (kuajt) pėr luftė nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė mirė
se e tėrė bota dhe ēka ka nė te, kurse vendi i kamxhikut tė ndonjėrit
nga ju nė Xhennet ėshtė mė i vlefshėm se e tėrė bota dhe ēka ka nė te,
gjithashtu njė udhėtim nė mbrėmje ose nė mėngjes pėr nė rrugėn e
All-llahut ėshtė mė i vlefshėm se e tėrė bota dhe ēka ka nė te.



2899. Selmete b. Akvin thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. ka kaluar pranė njė grupi tė pjesėtarėve (tė
fisit) Eslem, tė cilėt bėnin gara nė gjuajtje me shtizė e Pejgamberi
s.a.v.s. u tha:



“Gjuani o bijt e Ismailit! Me tė vėrtetė, baballarėt tuaj kanė qenė shenjtarė tė mirė! Gjuani! Unė jam me bijt e filanit!”



Atėherė njėra nga ato dy grupe pushoi sė gjuajturi – thotė
transmetuesi, andaj Pejgamberi s.a.v.s. tha: ē’u bė me ju qė nuk gjuani?



- Si tė gjuajmė – thanė ata – kur ti je me ta?



- Gjuani - tha Pejgamberi s.a.v.s. – unė jam me tė gjithė ju.





Ai qė dėshiron tė shkojė nė luftė, por ate e fsheh me diē tjetėr dhe ai qė ka dashur tė dalė ditėve tė enjta





2947. Tregon Abdurrahman b. Abdullah b. Ka’bi se Abdullah b. Ka’bi, i
cili ka qenė pėrcjellės i Ka’bit (tė verbėt), njėrit tė djemve tė tij i
ka thėnė:



- E kam dėgjuar Ka’b b. Malikun, kur ka mbetur pas Pejgamberit s.a.v.s.
(nė betejėn e Tebukit, duke thėnė): “Resulullahu a.s. nuk i pėrgatite
betejat (haptas), por ato (pėrgatitjet) i fshehte (maskonte) me diē
tjetėr”.



2948. Na ka treguar Abdurrahman b. Abdullah b. Ka’b b. Maliku duke thėnė: “E kam dėgjuar Kab’b b. Malikun kur thoshte:



-Pejgamberi s.a.v.s. rrallėherė betejat i pėrgatiste (haptas), por ato
i fshehte me diē tjetėr. Ashtu ka vepruar edhe me betejėn e Tebukit.
Pejgamberi s.a.v.s. pėr nė atė beetjė ėshtė nisur kur bėnte mė sė
shumti nxehtėsi, ėshtė nisur nė rrugė tė gjatė dhe tė rrezikshme. ثshtė
nisur pėr nė luftė kundėr armikut (me ushtri nė numėr shumė mė tė madh
se e tia) andaj edhe u ka treguar muslimanėve qė t’i pėrgatitin gjėrat
e domosdoshme pėr luftė kundėr armikut tė tyre ashtu siē dėshironte ai.





Dėgjueshmėria dhe respekti ndaj eprorit





2955. Ibėn Umeri r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



“(Eprorin duhet) dėgjuar dhe respektuar gjersa tė urdhėrojė drejt, e,
nėse ai urdhėron nė gabueshmėri, atėherė nuk duhet dėgjuar dhe
respektuar ate”.



2957. Sipas kėtyre transmetuesve, hadithi vazhdon edhe mė:



- Ai qė mė dėgjon mua, e dėgjon edhe All-llahun, ndėrsa ai qė nuk mė
dėgjon mua, nuk e dėgjon edhe All-llahun. Kush e dėgjon eprorin e tij,
ai mė dėgjon edhe mua, ndėrsa kush nuk e dėgjon eprorin e tij, nuk mė
dėgjon as mua.



Eprori ėshtė mburojė pas tė cilit duhet luftuar dhe tė mbrohemi me te.
Nėse ai urdhėron nė devotshmėri ndaj All-llahut dhe gjykon drejtė, pėr
atė do tė shpėrblehet e nėse urdhėron diēka tjetėr, do tė pėrgjigjet.





Betimi nė luftė





Tė betuarit nė luftė se nuk do tė dezertojė, kurse disa nga
transmetuesit thonė: “(Tė betuarit) nė vdekje”, duke u bazuar nė fjalėt
e All-llahut tė Lartmadhėruar: “All-llahu ėshtė i kėnaqur me ata
besimtarė kur t’u betuan ty nėn hijen e drurit…”



2958. Ibėn Umeri r.a. ka thėnė: “(Nė bazė tė marrėveshjes sė Hudejbisė)
te druri, tė cilin All-llahu e kishte bekuar, nuk tuboheshin mė tepėr
se dy veta gjatė betimit (pėr nė luftė).



- Nafiun e pyetėm – thotė Xhuvejri – nė ēka betoheshit? Nė vdekje?



- Jo – tha Nafiu. – Betimi i tyre ishte nė qėndrueshmėri (ndaj armikut).



2960. Selemeh r.a., thotė:



- U betova nė besnikėri ndaj Pejgamberit s.a.v.s. e, pastaj u nisa nė
drejtim tė pemės (nė hijen e sė cilės betoheshim) dhe njerėzit filluan
qė tė shpėrndahen, Resulullahu a.s. mė pyeti:



- E ti, a je betuar, O Ibėn Ekve?



- Po, i thashė – thotė Ibėn Ekve.



- Prapė betohu! – tha Resulullahu a.s.



Atėherė jam betuar pėr herė tė dytė.



Pastaj Jezid b. Ebu Ubejdin e pyeta:



- O Ebu Muslim (ofiq i Ibėn Ekves) nė ēka betoheshit?



- Nė vdekje – mė tha.



2962,2963. Muxhashiu r.a., thotė:



- Kemi shkuar unė dhe vėllai im te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i thamė:



- Pranoje betimin tonė se ne shpėrngulemi (nga Mekkja)”.



- Nuk ka mė shpėrngulje pėr banorėt e saj (Mekkes) – tha ai.



- E, nė ēka nė betohemi ne? – e pyeta.



- Nė Islam dhe nė luftė (pėr nė rrugėn e All-llahut) – tha ai.



2966. Dhe, (para se t’ia fillonte luftės), ngrihej nė mesin e njerėzve
dhe thoshte: O Njerėz, mos iu gėzoni pėrleshjes me armikun! Luteni
All-llahun pėr shėndet, por kur tė pėrlesheni me armikun, bėhuni tė
qėndrueshėm dhe (ēdo njėri prej jush) le ta ketė tė qartė se Xhenneti
ėshtė nėn hijen e shpatave!”



Mė pastaj tha: “O Zoti im, Ti qė je Zbritės i Librit (Kur’anit) dhe qė
i shtyn retė nė lėvizje, si dhe Ngadhnjimtar ndaj armiqve, detyroi ata
(armiqtė) qė tė ikin dhe na ndihmo kundėr tyre!”.





Pagat e mercenarėve



- dhe tė ndihmuarit e luftės pėr nė rrugėn e All-llahut duke dhuruar kafshėt pėr shalim dhe bartje.





Muxhahidi ka thėnė:



- Ibėn Umerit i kam thėnė: “Dua tė shkoj nė luftė!”



- Kurse unė – tha ai – me njė pjesė tė pasurisė sime dua ta ndihmoj luftėn nė rrugėn e All-llahut.



- All-llahu tė gjitha sendet m’i ka dhuruar me shumicė – i thashė.



- Me tė vėrtetė, ke pasuri tė mjaftueshme – mė tha Ibėn Umeri – dhe
vazhdoi duke thėnė se edhe unė dėshiroj qė njė pjesė e pasurisė sime tė
derdhet nė atė fond.



Umeri tha:



- Disa individė marrin nga pasuria shtetėrore qė tė luftojnė nė rrugėn
e All-llahut (por edhe pse e marrin) prapė nuk shkojnė nė luftė, andaj
e drejtė e jona ėshtė qė t’ua marrim pasurinė tė cilėn e kanė marrė nga
pasuria shtetėrore.



Tavusi dhe Muxhahidi thonė: “Po qe se ju dhurohet diē qė me te tė
luftoni nė rrugėn e All-llahut, atėherė me tė bėn ē’tė duash dhe lini
familjes suaj”.





Fjalėt e Pejgamberit s.a.v.s.



“Isha i ndihmuar ngase (armiku) mė frikėsohej nė distancė sa ecja pėr njė muaj”.





Dhe fjalėt e All-llahut tė Lartmadhėruar: “Ne do tė fusim tmerr nė zemrat e atyre qė nuk besojnė…”



Kėtė e transmeton Xhabiri nga Pejgamberi s.a.v.s….



2977. Ebu Hurejra r.a., thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:



- Jam dėrguar (nga All-llahu) me fjalė tė thukta (me Kur’an) dhe i
ndihmuar nga Ai qė tė mė frikėsohet (armiku). Dhe, kur flija, m’u dhanė
ēelėsat e depove tė tokės dhe u vendosėn nė duart e mia.



Ebu Hurejra ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka shkuar (nė botėn tjetėr), kurse ju do t’i zbrazni ato (depot)”.





Spiunėt





All-llahu i Lartmadhėruar thotė:



“… mos merrni pėr mik armikun Tim dhe armikun tuaj…”



(El-Mumtehin – 1)

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Sat Aug 18, 2007 3:19 pm

3007. Amėr b. Dinari, thotė:



“E kam dėgjuar Aliun r.a. duke thėnė se Pejgamberi s.a.v.s. na dėrgoi
mua, Zubejrin dhe Mikdad b. Esvedin dhe na urdhėroi qė tė shkojmė nė
Revdatu Hahi, atje ėshtė njė grua me njė letėr dhe ju merrjani atė
letėr”.



I shaluam kuajt dhe u nisėm pėr nė Redvatė, e gjetėm atė grua dhe i thamė: “Nxirre letrėn!”



- Nuk kam kurrfarė letre – na tha ajo.



- Ju kėrcnuam duke i thėnė: do tė nxjerrėsh letrėn, pėrndryshe do t’i hjeqim rrobat?



Atėherė e nxorri letrėn nga gėrshtetat e saja dhe atė letėr ia dėrguam
Pejgamberit s.a.v.s. Me atė letėr Hatib b. Ebu Beltai i lajmėronte disa
nga idhujtarėt, banorė tė Mekkės, pėr disa punė tė Pejgamberit s.a.v.s.



-ا’ėshtė kjo, Hatib? – e pyeti Resulullahu a.s.





A lejohet qė natėn tė sulmohen banorėt e njė vendi jomusliman e gjatė sulmit, tė goditen fėmijėt dhe pasardhėsit e tyre





3012. Sa’b b. Xheththami r.a., thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s. kalonte pranė Evbasė, gjegjėsisht Veddanit dhe
ėshtė pyetur pėr idhujtarėt, banorė tė vendit joislam, dhe nė rast se
sulmohen natėn do tė goditen gratė e tyre ose pasardhėsit e tyre, e ai
u pėrgjigj:



- Ata janė tė tyre.



Gjithashtu e kam dėgjuar duke thėnė: “Mbrojtja i takon vetėm All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij”.





Mbytja e femrave nė luftė





1015. Na ka treguar Is-hak b. Ibrahimi, i cili ka thėnė:



- I kam thėnė Ebu Usames: “Ju ka treguar Ubejdullahu, duke transmetuar
nga Nafiu, e ky nga Ibėn Umeri, i cili ka thėnė: Nė njėrat nga betejat
e Pejgamberit s.a.v.s. ėshtė gjetur njė grua e mbytur, andaj
Resulullahu a.s. e ka ndaluar mbytjen e femrave dhe tė fėmijėve”.





Kur idhujtari e djeg muslimanin, a duhet dėnuar edhe atė me zjarr





3018. Ebu Enesi r.a. thotė se njė grup prej tetė vetėsh nga (fisi) Ekėl
erdhėn te Pejgamberi s.a.v.s. ngase me vėshtirėsi e pėrballonin klimėn
e Medinės dhe i thanė:



- O Resulullah, na ndihmo!



- Nuk kam ēka t’ju jap – tha Resulullahu a.s. – pos t’u bashkoheni tufės sė deveve.



Atėherė shkuan dhe pinė tėmbėl dhe shurrė tė deveve, gjersa u shėruan
dhe u pėrmirėsuan. Me tė shėruar, i masakruan ēobanėt, ua morėn devet
dhe u kthyen nė kufėr, edhe pse mė parė e kishin pranuar Islamin.



(Njėri nga ēobanėt) erdhi te Pejgamberi s.a.v.s. qė tė kėrkojnė ndihmė,
e ai e dha fletarrestimin dhe, ende pa aguar mėngjesi, u zunė. Ia prenė
duart dhe kėmbėt. Pastaj urdhėroi qė tė torturohen me gozhda tė nxehta
dhe i hodhėn nė Harret, Ata kėrkonin ujė, mirėpo askush nuk u ofroi
gjersa ata vdiqėn.



Ebu Kalibe ka thėnė: “Ata i masakruan (ēobanėt), ua vodhėn devet,
luftuan kundėr All-llahut dhe Pejgamberit tė Tij dhe shkaktuan trazira
nė tokė”.





Ndezja e shtėpive dhe palmave





3020. Kajs b. Ebu Hazimi tregon duke thėnė: - Xheriri mė ka treguar se
Pejgamberi s.a.v.s. atij i ka thėnė: “A do tė mė zgjedhėsh problemin e
Dhul-l-Halesit”, e ajo ėshtė shtėpi nė Hath’anė, e cila quhet Qabja
Jemenase.



Pastaj – thotė Xheriri – jam nisur me njėqindepesėdhjetė kalorės nga
(fisi) Ahmes, e ata ishin kalorės tė shkėlqyeshėm, kurse unė – thotė
Xheriri – nuk isha i rregullt nė kuaj. Me atė rast Resulullahu a.s. mė
ra nė gjoks, aq sa mė mbetėn gjurmėt e gishtėrinjve tė tij nė gjoks dhe
tha:



- O Zoti im, konsolidoje dhe bėre udhėheqės tė mirė, i cili (nė tė ardhmen) do tė udhėheqė nė rrugė tė drejtė!



Pastaj u nis pėr nė Dhu-l-Halesė, arriti atje, e rrėnoi, e ndezi atė
dhe e dėrgoi (njė njeri) qė ta lajmėrojė Pejgamberin s.a.v.s. (duke i
rrėfyer Pejgamberit s.a.v.s. pėr rrjedhėn e luftės) i dėrguari i
Xheririt i tha:



- Pasha Atė, i cili tė ka dėrguar me tė Vėrtetėn (Kur’anin), s’tė kam
ardhur gjersa nuk e kam lėnė atė (Dhu-l-Halesin) sikur deven me barkė
tė zbrazėt ose tė zgjebosur (tė shkatėrruar).



Me atė rast Pejgamberi s.a.v.s. pesė herė i bekoi kuajt (e fisit) Ahmes dhe njerėzit e tyre.



3021. Ibėn Umeri, i cili ka thėnė:



“Muhammedi s.a.v.s. ua ka djegur (fisit) Benu Nadir palmat e tyre”.





Mbytja e idhujtarėve nė gjumė





3022. Bera’b. Azibi r.a. ka thėnė:



- Pejgamberi s.a.v.s. pėr ty mbytur Ebu Rafiun, kishte dėrguar njė grup ensariėsh. Njėri nga ata hyri (brenda nė kėshtjellė).



- Kam hyrė – thotė ai – nė shtallėn e kuajve tė tyre, e ata – shton ai
i kishin mbyllur dyert e kėshtjellės. Mirėpo (atė natė) u kishte humbur
njė gomar dhe dolėn qė ta kėrkojnė. Nė mesin e tyre qė dolėn, isha edhe
unė, duke u paraqitur gjoja se edhe unė e kėrkoja (gomarin e tyre). Mė
nė fund e gjetėn gomarin dhe hynė brenda nė kėshtjellė.



Dyert e kėshtjellės natėn i mbyllnin, ndėrsa ēelėsat e kėshtjellės i lenin nė njė vrimė tė murit, tė cilėn edhe ai e vėrejti.



- Posa i zu gjumi, i mora ēelėsat – thotė ai – i hapa dyert e
kėshtjellės, hyra nė kėshtjellė dhe thirra; “O Ebu Rrafia”, ai m’u
pėrgjigj. Unė u nisa nė drejtim tė zėrit tė tij, e godita e ai klithi.
Dola jashtė kėshtjellės, por pėrsėri u ktheva gjoja se po u ndihmoj dhe
prapė e thirra: “O Ebu Rrafia”, e ai tha;



- ا’ke, mjerė pėr nėnėn tėnde!



- ا’don, e pyeta?



- Nuk di – tha ai – dikush ka hyrė dhe mė ka ra fort.



- Atėherė – thotė ensariu – shpatėn ia vura nė bark dhe e sulmova, duke
i shtypur ēdo asht veē e veē. Ashtu i lumtur dola dhe arrita tek
shkallėt e kėshtjellės qė tė dal nga ajo apo, duke zbritur, e pėrdrodha
kėmbėn dhe ashtu shkova tek shokėt e mi dhe u thashė: “Nuk do tė
largohem nga kėtu gjersa ta dėgjoj vajin e tyre”.



Dhe me tė vėrtetė nuk u largova gjersa e dėgjova vajtimin pėr Ebu
Rrafiun, tregtarin me banorėt e Hixhazit. Pastaj - thotė ai – u ngrita
dhe nuk e dėgjova lodhjen, shkuam te Pejgamberi s.a.v.s. dhe e
lajmėruam pėr (mbytjen e Rrafiut).



3030. Xhabir b. Abdullahu r.a. thotė:



- Pejgamberi s.a.v.s ka thėnė: “Lufta ėshtė mashtrim”.



3031. Na ka treguar Kutejbe b. Seidi, kėtij Sufjani, kėtij Amėr b.
Dinari, kėtij Xhabir b. Abdullahu, i cili thotė se Pejgamberi s.a.v.s.
ka thėnė:



- Kush ėshtė pėr (mbyjen) e Ka’b b. Eshrefit, ngase ai ofendon All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij?



Atėherė Muhammed b. Meslemi iu drejtua Pejgamberit s.a.v.s. duke i thėnė: A dėshiron qė ta mbys atė?



- Po, - iu pėrgjigj.



Me atė rast shkoi te ai – thotė Muhammed b. Meslemi – dhe i tha:



-Me tė vėrtetė, ai – duke aluduar nė Pejgamberin s.a.v.s. – na ka
ngarkuar me (obligime) e tash kėrkon edhe zeqat, por pėr Zotin – i
thotė ai na ėshtė mėrzitur! Ne do t’i shkojmė pas atij, s’do tė ndahem
nga ai, gjersa tė shohim se ē’do tė ndodhė me atė.



Dhe kėtė ia pėrsėritte gjersa nuk e kapi, e kur e kapi, e mbyti.



3038. Na ka treguar Jahjau, kėtij Vekiu, kėtij Shu’be, kėtij Seid b.
Ebu Burda, kėtij i ati i tij, kurse kėtij gjyshi se Pejgamberi s.a.v.s.
e ka dėrguar Muadhin dhe Ebu Musanė nė Jemen dhe u ka thėnė:



“Lehtėsoni e mos vėshtirėsoni, gėzohuni e mos pėrēani, pajtohuni e mos e tradhtoni njėri tjetrin”.





Kur armiku i nėnshtrohet vendimit tė njė njeriu (nga radhėt e muslimanėve)





3043. Seid b. Hudriu r.a., thotė:



- Kur (pjesėtarėt e fisit) Benu Kurejdhė, pranuan qė t’i gjykojė Sa’di,
ai ėshtė Ibėn Muadh, atėherė Pejgamberi s.a.v.s. e dėrgoi (njė njeri
pėr ta ftuar atė), ai ishte afėr. Erdhi hypur nė gomar dhe, kur u
ofrua, Pejgamberi s.a.v.s. u tha: “Ngrihuni pranė zotėriut tuaj!”



Atėherė erdhi dhe u ul pranė Pejgamberit s.a.v.s., kurse ai i tha: “Kėta kanė pranuar qė t’i gjykosh”.



- Unė gjykoj – tha ai – qė ata tė cilėt kanė luftuar (kundėr Pejgamberit s.a.v.s.) tė mbyten, kurse pasardhėsit tė robėrohen.



Me tė vėrtetė, ke gjykuar me gjykimin e All-llahut – i tha Resulullahu a.s.





Pushkatimi i robit





3044. Enes b. Maliku r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. hyri nė Mekke
nė ditėn e ēlirimit tė saj, e nė kokė kishte helmetėn. Kur e hoqi atė
(helmetėn), erdhi njė njeri dhe i tha: “Ibėn Hatali mbahet varur me
mbulesė tė Ka’bes”.



- Mbyteni – tha ai.





A duhet pranuar muslimani robėrinė



- dhe ai qė nuk ka pranuar qė tė mbetet rob si dhe ai qė i ka falur dy rekatė para pushkatimit.





3045. Ebu Hurejra ka thėnė:



- Pejgamberi s.a.v.s. e dėrgoi ēetėn prej dhjetė vetėsh pėr tė
vėzhguar, kurse pėr epror e caktoi Asim b. Thabitin El Ensariun,
gjyshin e Asim b. Umer b. Hattabit. Ata udhėtuan gjersa arritėn nė
Hed’et, i cili gjendet nė mes Usfanit dhe Mekkes. (Banorėt e kėtij
qyteti) ishin fisi Hudhejlė, e quheshin Beni Lehjanė. Nė luftė dolėn
gati dyqind veta dhe ēdonjėri prej tyre ishte i shkathtė nė gjuajtje me
shtizė. Vėzhguesit, duke shkuar pas gjurmėve tė tyre, arritėn nė njė
vend ku ata kishin dekruar. Aty gjetėn njė hurme tė cilėn e kishin
marrė nė Medine dhe thanė: “Kjo ėshtė hurmė nga Medina” dhe vazhduan tė
ecin pas gjurmėve tė tyre.



Kur Asimi me shokėt e tij i panė ata (armiqtė), u detyruan qė tė
fshihen nė njė skutė, por megjithatė armiqtė i vėrejtėn dhe i rrethuan.
Kėrkonin qė tė zbresin dhe tė dorėzohen duke u premtuar garancė se nuk
do t’i mbysin asnjėrin nga ata.



Atėherė Asimi, epror i ēetės, u tha:



“Sa mė pėrket mua, pėr Zotin, nuk dorėzohem sot, qė tė jem nėn
mbikėqyrjen e quffarėve, (dhe vazhdoi duke iu lutur All-llahut): “O
Zoti im, lajmėroje Pejgamberin Tuaj, pėr ne”.



(Me tė dėgjuar fjalėt e Asimit filluan) tė gjuajnė me shigjeta, e
mbytėn Asimin dhe gjashtė tė tjerė, kurse tre tjerėt u dorėzuan sipas
premtimit dhe garancės qė ua kishin ofruar. Nė mesin e tyre kanė qenė
Hubejb El Ensariu, Ibėn Dethini dhe i treti (Abdullah b. Tariku). Dhe
posa u dorėzuan i lidhėn me litarėt e harqeve tė tyre.



Atėherė i treti (Abdullah b. Tariku) tha: “Kjo ėshtė tradhtia e parė,
pėr Zotin unė nuk do t’ju bėhem shok! Me tė vėrtetė edhe nė kėtė ka
mėsim”, duke aluduar nė mbytje.



E tėrhoqėn dhe shėruan duke dashur qė t’u bashkohet atyre, por
megjithatė ai nuk pranoi, e mbytėn dhe vazhduan rrugėn me Hubejbin dhe
Ibėn Dethinin, dhe, pas asaj qė ndodhi nė betejėn e Bedrit, i shitėn nė
Mekke. Hubejbin e blenė djemtė e Harith b. Amir b. Nevfal b. Abdi
Menafit.



Hubejbi qysh nė betejėn e Bedrit e kishte mbytur Harith b. Amrin, andaj edhe mbeti rob i tyre.



Mė vonė Ubejdullah b. Ijadi mė ka treguar se Hudejbi me njė rast kur
janė tubuar, nga vajza Harithit ka kėrkuar qė ajo t’ia huazojė briskun
pėr t’u rruajtė, e ajo ia huazoi.



Pastaj e mori djalin tim, e unė – tregon ajo – fare nuk e kam parė kur
djali iu afrua atij. Hubejbi me njė dorė e mbante djalin, kurse me
dorėn tjetėr briskun. U shtangova kur e pashė, sa qė edhe Hubejbi mė
vėrejti nė bazė tė fytyrė sime dhe mė tha:



- Frikohesh se do ta mbys? Jo nuk e bėj atė.



“Pėr Zotin, nuk kam parė rob mė tė mirė se Hubejbi. Pėr Zotin e kam
parė njė ditė duke ngrėn rrush nga njė kalavesh, tė cilin e mbante nė
dorė edhe pse ishte nė pranga. E, nė Mekke atėherė nuk kishte asnjė
pemė dhe tha: “Ky, me tė vėrtetė, ėshtė rriskė nga All-llahu qė Ai ia
ka dhuruar Hubejbit”.



Pasi qė e nxorėn nga Haremi dhe e dėrguan nė Hil-lė pėr ta mbytur, Hubejbi u tha:



“Mė lejoni qė t’i fali dy reqat namaz (nafile)”.



E lejuan ata, i fali dy reqat namaz dhe u tha:



- Po tė mos mendonit se frikohem nga vdekja, unė kėtė namaz do ta
zgjatja edhe mė shumė. O Zoti im, numėroi njė nga njė (shkatėrroi njė
nga njė).



Nuk mėrzitem, kur vritem si musliman – nė cilėndo anė qoftė vendi i
pushkatimit tim pėr nė rrugėn e All-llahut, - ngase, All-llahu kudo qė
tė jenė gjymtyrėt e kufomės sime, nėse Ai don, i bekon.



Hubejbi, para se tė vritet nga Ibėn Hrithi, i fali dy reqat namaz pėr tėrė muslimanin qė janė vrarė nė pranga, pa ushqim.



All-llahu ia pranoi lutjen Asim b. Thabitit, tė cilin e bėri ditėn kur
ėshtė vrarė, andaj Pejgamberit s.a.v.s. i lajmėroi shokėt e tij pėr atė
se ē’i kishte ndodhur atij (Asimit dhe shokėve tė tij).



Disa nga mushrikėt kurejshė lajmėruan pėr vrasjen e Asimit edhe pse qė
mė parė dihej pėr vrasjen e tij dhe kėrkuan qė t’u sillet atyre diēka
nga ai (Asimi) pėr ta identifikuar, edhe pse ai qysh nė betejėn e
Bedrit ua kishte mbytur njėrin nga paria e tyre (d.m.th. e njihnin
Asimin).



Mbi kufomėn e Asimit u paraqit njė tubė karkalecash pėr ta mbrojtur nga
xhelati i tyre (idhujtarėve kurejshė), dhe nuk ia arritėn qė ta presin
asnjė gjymtyrė ga kufoma e tij.





Kur luftėtari (i shtetit) jomusliman hyn nė tokėn muslimane pa marrėveshje pėr sigurinė e tij





3051. Na ka treguar Ebu Nuajmi, kėtij Ebu Umejsi, kėtij Ijas b. Selem b. Ekvai, kėtij i ati i tij, i cili ka thėnė:



- Kur Pejgamberi s.a.v.s. ishte duke udhėtuar pėr nė njė betejė, tek ai
erdhi njė spiun nga radhėt i idhujtarėve, u ul tek shokėt e tij,
bisedoi me ata dhe vazhdoi rrugėn.



Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha:



“Kėrkoni atė dhe mbyteni!”



Pastaj atė e mbyti Selemi dhe Pejgamberi s.a.v.s. pajisjen e tij ia dha Selemit.





All-llahu edhe me njerėz qė gabojnė e pėrforcon fenė





3062. Ebu Hurejra r.a., thotė:



- Me Pejgamberin s.a.v.s. kemi marrė pjesė nė betejėn e Uhdit, e ai pėr
njė njeri, qė me tė madhe agjitonte pėr Islamin, thoshte: “Ai ėshtė nga
radhėt e xhehenemlinjve”.



Dhe posa filloi lufta, ai njeri luftoi aq shumė sa edhe u plagos rėndė.



- O Resulullah, i thanė, pėr atė qė the se ėshtė nga radhėt e xhehenemlinjve, sot ka luftuar aq shumė sa edhe u vra.



- Megjithatė, ai ėshtė xhehenemli, - u tha Resulullahu.



Disa njerėz filluar tė dyshojnė nė fjalėt e tia, por papritmas erdhi
njė njeri duke thėnė: “Ai nuk ishte vrarė, por kishte marrė plagė tė
rėnda”.



Kaloi gjysma e natės (i plagosuri) nuk mundi t’u pėrballojė plagėve dhe
e mbyti veveten. E lajmėruan Pejgamberin s.a.v.s. (pėr vetėvrasjen e
tij), e ai tha:



“All-llahu ėshtė i madh! Dėshmoj se unė jam rob i All-llahut dhe i Dėrguar i Tij”.



Pastaj e urdhėroi Bilallin, e ai e lajmėroi njerėzit se:



“Nė Xhennet do tė hyjė vetėm muslimani i sinqertė, e All-llahu edhe me njerėz qė gabojnė e pėrforcon fenė”.

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

albmuslim Re: Hadithe mbi xhihadin nga SahihulBuhari

Mesazh nga Sponsored content Today at 4:53 am


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi