Dyshim dhe pėrgjigje rreth Xhihadit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Dyshim dhe pėrgjigje rreth Xhihadit

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 2:21 pm


Disa tė pėsuar shpirtėrisht dhe mentalisht nga bijtė e muslimanėve
nxisin dyshime, tė ndikuar nga presioni i ngjarjeve dhe nga sulmet e
orientalistėve, pėr tė thėnė se xhihadi nė Islam ėshtė obliguar vetėm
pėr mbrojtjen e vetės dhe vendit, e jo pėr t'i detyruar njerėzit nė fe
me anė tė shpatės dhe ēlirmit tė vendeve jomuslimane.


Ky dyshim ėshtė shfaqur nė vitet e fundit, nė
veēanti nė ditėt e sotme pas sulmeve krishtero-ēifute nėpėr vendet
muslimane me arsye se po e luftojnė terorizmin.

Kjo i ka shtyrė disa prej bijėve tė muslimanėve - fakeqėsisht disa nga
ata janė thirėsa nė islam- tė pėrqėndrohen nė atė se Islami ėshtė fe e
tolerances, paqės, dashurisė ndaj njerėzve, e nuk ėshtė fe e
terorizmit, e luftės, e ashpėrsisė ndaj mosbesimtarėve. Ata vazhdimisht
recitojnė ajetėt dhe hadithet, nė tė cilat pėrmendet toleranca, falja,
paqja. Mirėpo, nė anėn tjetėr menjanojnė tekstet, nė tė cilat pėrmendet
xhihadi kundėr mosbesimtarėve, ashpėrsia me ata, qė feja tė jetė vetėm
pėr All-llahun, tė pranojnė Islamin ose tė japin xhizjen tė nėnēmuar.
Pėr t'u pėrgjigjur kėtij dyshimi do t'i paraqes dy pėrgjigje, njėrėn sipėrfaqėsore kurse tjetrėn detalisht.

Pėrgjigja sipėrfaqėsore:

Shkaqet qė nxisin xhihadin dallojnė nga shkaqet qė nxisin luftėrat pėr
tė arritur vetėm sundimin. Xhihadi nė Islam ėshtė obliguar pėr ngritjen
e fjalės sė All-llahut dhe qė ajo tė triumfojė nė ēdo vendė.

Kur muslimanėt fuqizohen i obligohet atyre tė pėrhapin udhėzimin e
All-llahut nė gjithė botėn. Mos tė mbesė asnjė vend, nė tė cilin
mbisundon mosbesimi pėrveē se ta ēlirojnė dhe ta ngrisin fjalėn e
besimit tė pastėr.
Nėse ata nuk posedojnė fuqi atėherė sė
paku tė mbrojnė vendet e tyre qė i kanė nė dorėn e tyre e mos tė
lejojnė tė ngritet aty bindjet e kufrit, e tė sporvohen njerėzit nė
fenė e tyre. Por, ata ndėrkohė duhet tė pregaditen pėr xhihadin ofensiv
dhe ēlirues. Bazuar nė kėtė qėllim tė pastėr tė xhihadit bie poshtė tė
gjitha rezolutat e OKB-sė mosbesimtare, tė ashtuquajturat tė drejtat e
njerėzve nė respektimin e kufijve, pėr paqe tė pėrherėshme, pėr
bashkėjetesė mes popujve me fe tė ndryshme dhe liris sė besimit pėr tė
gjithė njerėzit.

Pėrgjigja detale:

Na mjafton tė pėrmendim atė qė e ka shkruar dora e thirrėsit muxhahid,
Sejjid Kutubit - All-llahu e mėshiroftė- nė librin e tij: “Fi Dhilalil
Kur’an” pasi nuk kam gjetur dike tjetėr - bazuar nė leximin tim tė
mangėt - se ka folur nė kėtė temė tė rendėsishme me krenari dhe qartėsi
siē ka folur ky njeri, All-llahu e mėshiroftė!
Nė vazhdim do tė pėrmendi pjesė nga pėrgjigja e tij dhėnė kėtyre njerėzve.

Thotė: “Ata qė kėrkojnė tė gjejnė vetėm shkaqet mbrojtėse nė lėvizjet e
shtrirjes sė Islamit, janė tė ndikuar nga sulmet e orientalistėve, nė
kohėn qė Islamit nuk i ka mbetur fuqi. Andaj, kėrkojnė arsyetime
letrare pėr xhihadin nė Islam.
Shtrirja e Islamit nuk ka nevojė pėr mė shumė arsyetime letrare sesa vetė arsyetimet qė kanė bartė tekstet Kur’anore.
Thotė Allahu i madhėruar:
"Thuaju atyre qė nuk besuan, nė qoftė se ndalohen (nga rruga e gabuar
dhe besojnė) do t’u falet e kaluara e tyre, por nėse i kthehen atij
(mosbesimit), atėherė shembujt (e tė ndėshkuarve) para tyre tashmė kanė
paraprirė (si kėshillim pėr ta). 39. Dhe luftoji ata derisa tė mos ketė
mė Fitneh (mosbesim, politeizėm) dhe feja e adhurimi tė jetė plotėsisht
vetėm pėr Allahun. Por nėse ata ndalohen (nga adhurimi i tė tjerėve nė
vend tė Allahut), atėherė padyshim qė Allahu ėshtė Gjithėvėzhgues pėr
ēdo gjė qė ata bėjnė. 40. Dhe nė qoftė se ata nuk pranojnė, atėherė
dije se Allahu ėshtė Meula (Zot, Mbrojtėsi, Mbėshtetėsi) pėr ty. Sa
Meula i Shkėlqyer dhe sa Ndihmues i Shkėlqyer!"
[El-Enfal, 38-40]

Arsyetimet se vetėm All-llahu meriton tė adhurohet nė tokė, se rruga e
Tij duhet realizohet nė jetėn e njerėzve, tė pėrndjeken djajt dhe
metodoligjit djallėzore, tė rrėnohet pushteti njerėzor qė ka
skllavėruar njerėzit, sepse njerėzit janė robėr vetėm tė All-llahut, se
askujt nuk i takon tė gjykojė askend nga robėrit e All-llahut me
pushtetin dhe ligjin e tij tė krijuar nga epshet dhe mendja e tij. Dhe
kjo mjafton duke pranuar parimin: “Nuk ka dhunė nė fe”, qė nėnkupton se
nuk detyrohen njerėzit tė pėrqafojnė besimin Islam pasi tė jenė liruar
nga pushteti i njeriut dhe tė jet pranuar parimi, se pushteti i takon
All-llahut dhe se feja ėshtė vetėm pėr All-llahun.
Kėto janė
arsyetimet e ēlirimit tė pėrgjithshėm tė njeriut nė tokė, me nxjerrjen
e njerėzve nga robėria e njerėzve nė robėrin e All-llahut tė vetėm. Ky
si arsyetim do tė ishte i mjaftushėm.
Me kėto arsyetime
luftėtarėt musliman e arsyetonin xhihadin. Askush nga ata nuk ėshtė
pyetur se ēka e ka nxjerrur atė nė xhihad e ai tė jetė pėrgjigjur se
kemi dalur qė ta mbrojmė atdheun tonė, apo kemi dalur pėr tė penguar
sulmin e Persianėve ose Bizantinėve ndaj nesh! Apo kemi dalur tė
zgjerojmė kufijtė tanė dhe tė fitojmė plaēkė lufte!
Mirėpo,
pėrgjigjeshin siē u pėrgjigjen Rib’iij ibn Amir, Hudhejfe ibn Muhsin,
Mugire ibn Shu’beh –All-llahu qoftė i kėnaqur me ata- para Rustemit,
komandantit tė Persianėve nė Kadisije, kur ai i pyeti njė nga njė, tri
ditė me radhė, para betejes: Ēka u ka nxjerrur qė tė luftoni kundėr
nesh? Pėrgjigjeshin: “All-llahu na ka dėrguar pėr t'i nxjerrur njerėzit
nga robėria e njerėzve nė robėrin e All-llahut tė Vetėm, nga ngushtėsia
e kėsaj bote nė gjerėsin e saj, nga padrejtėsia e feve nė drejtėsin e
Islamit. E dėrgoi All-llahu tė dėrguarin e tij me fen e Tij deri tek
njerėzit. Kush e pranon kėtė fe e pranojmė si musliman dhe kthehemi nga
ai, e lėm atė dhe tokėn e tij, e kush refuzon, e luftojmė derisa tė
triumfojmė apo tė fitojmė xhennetin.
Vėrtet, kjo fe patjetėr
ėshtė dashur tė mbrohet nga sulmuesit. Sepse vetė prezenca e kėsaj feje
nė formė tė shpalljes se All-llahu ėshtė Zot i botėrave, se njeriu
duhet tė ēlirohet nga adhurimi dhe robėria qė i bėhet tjetėr kujt
pėrveē All-llahut. Dhe ekzistenca e saj nė formė shoqėrie tė organizuar
nėn udhėheqje te re, e cila nuk i takon udhėheqėsve te injorances.
Lindja e njė shoqėrie tė pavarur, tė ndarė, nuk pranon se i takon
askujt prej njerėzve gjykimi sepse ėshtė e drejtė vetėm e All-llahut…
Prezenca e kėsaj feje nė kėtė formė do t'i detyronte shoqėrit e
injorancės tė lėvizin pėr ta larguar nga vetja.
Robėria dhe
nėnshtrimi ndaj All-llahut ėshtė i patjetėrsueshme, ka lindur me
lindjen e Islamit. Kurse kjo betejė i ėshtė obliguar Islamit dhe nuk ka
zgjidhje tjetėr, sepse ky ballafaqim ėshtė i natyrshėm mes dy
realiteteve qė nuk munden tė bashkjetojnė gjatė.
E gjithė
kjo ėshtė e vėrtet... Duke shikuar nė kėtė aspekt, Islamit i duhet tė
mbrojė ekzistencėn e vet e tė zhvillojė betejė mbrojtėse qė i
imponohet detyrimisht.
Mirėpo, kemi njė tė vėrtet mė tė
theksuar se kjo qė pėrmendėm. Moto e Islamit ėshtė qė tė marshojė pėr
tė shpėtuar “njeriun” nė “tokė” nga robėria qė ia kushton tjetėr kujt
pos All-llahut. Shtrirja e Islamit nuk mund tė ndalet nė kufijtė
gjeografik e as tė mbledhet mbrenda kufijve racor, duke ia lėn
“njeriun” nė “tokė” tė keqės, fesadit, dhe robėris qė i bėhet tjetėr
kujt pėrveē All-llahut.
Kampet qė armiqėsojnė Islamin mund
qė koha tė ndikoj tek ata dhe tė vendosin mos tė sulmojnė Islamin nėse
Islami nuk i pengon tė vazhdojnė robėrin qė ia bėjnė njeriut mbrenda
kufijve te vet. Mirėpo, Islami nuk pushon nga lufta. Pėrveē, nėse tė
shpallin dorėzimin para pushtetit tė tij me anė tė pagimit tė xhizjes
me garancė nga qeveritė e tyre se do t’i hapin dyert e thirrjes
papengesa dhe barikada. Kjo ėshtė natyra e kėsaj feje, dhe ky ėshtė
misioni i kėsaj feje, nėse e shikojmė si lajmėrim se vetėm All-llahut i
takon Zotėsia e botėrave, dhe se njeriu duhet tė ēlirohet nga tė gjitha
robėrit qė ia bėn tjetėr kujt pėrveē All-llahut.
Ka dallim tė imagjinosh Islamin me kėtė natyrė dhe t’a imagjonosh atė tė mbyllur mbrenda kufijve gjeografik apo racor.

Arsyet e marshimit tė Islamit shfaqin qartas dhe thelbėsisht se kjo fe
ėshtė rrugė e All-llahut pėr jetėn e njerėzimit. Nuk ėshtė metodologji
e njeriut, as metodologji e njė grupi nga njerėzit, as ndonjė ligj i
njerėzve! Ne nuk do tė kėrkonim arsye tjera tė jashtme vetėm pasi nė
shqisat tona tė mungojė kjo e vėrtetė madhėshtore.
Kur
kujtojmė se ēėshtja ėshtė vetėm All-llahut i takon adhurimi dhe robėria
e njerėzve, nuk mund njė individ ta kuptojė kėtė tė vėrtetė madhėshtore
dhe pastaj tė kėrkoj arsye tė tjera pėr ta arsyetuar xhihadin islamik!
Islami nuk ėshtė vetėm besim, ashtuqė tė jetė i kėnaqur me pėrcjelljen
e fesė vetėm me anė tė shpjegimit. Por, ėshtė metodologji qė
prezantohet nė njė bashkim organizativ, marshon pėr ēlirimin e tė
gjithė njerėzve. Kurse kundrejt qėndrojnė shoqėrit tjera, nuk e lejojnė
tė oranizojė jetėn e njerėzve sipas metodologjis saj qė ka. Andaj
Islami detyrohet t’i mėnjanojė kėto qeveri, sepse janė barikada nė
ēlirimin e pėrgjithshėm. Ky ėshtė kuptimi i fjalės qė feja tė jet vetėm
pėr All-llahun, e mos tė ketė robėri qė i bėhet njeriut, siē qėndron
ēėshtja me qeverit qė ngriten nė adhurmin e njerėzve nga njerėzit.

Disa studiues Islam bashkėkohor jo tė motivizuar, tė dėshtuar
shpirtėrisht nga presioni i situates momentale dhe nga sulmi
orientalistik ngushtohen nga kjo e vėrtet, sepse orientealistėt kan
paraqitur Islamin, lėvizje pushtuese me shpatė, pėr ti detyruar
njerėzit tė pranojnė besimin. Ata e dine shum mire se ky nuk ėshtė
realiteti, mirėpo nė kėtė mėnyrė njollosin shkaqet qė nxisin xhihadin
Islamik… pastaj ngriten mbrojtėsit – e pėsuar– pėr tė mbrojtur emrin e
Islamit duke mohur kėtė gjė! Kthehen duke kėrkuar arsyet mbrojtėse dhe
fillimisht harrojnė natyrėn e Islamit dhe misionin e tij dhe tė drejtėn
e tij nė ēlirimin e njeriut.
Mendjet e atyre studiuesve i ka
mbuluar paraqitja e atyre perėndimorve natyrėn e Islamit si besim qė
nuk ka lidhje me sistemet qė kontrollojnė jetėn e njerėzve. Ashtuqė
xhihadi nė kėtė rast do tė ishte luftė pėr t’ia imponuar dhunshėm
njerėzve besimin Islam. Mirėpo, kjo nuk qėndron nė Islam, sepse Islami
ėshtė sistem i All-llahut pėr jetėn e njerėzve, i cili ngritet nė
Njėshmėrin e All-llahut nė adhurim dhe gjykim, ku sistemon jetėn e
perditshme nė tė gjitha sferat e jetės.
Pra, xhihadi nė
Islam ėshtė pėr tė vendosur metodologjin dhe sistemin e jetės. Kurse
besimi mbetet nė lirin e bindjes, nėn hijen e sistemit tė pėrgjithshėm
dhe me kėtė bėhet e qartė se xhihadi ėshtė obliguar pėr diēka tjetėr
dhe Islami ka njė pamje tjetėr.
Aty ku gjendet njė grupim
Islamik qė vepron me metodėn hyjnore All-llahu u jep tė drjetėn e
lėvizjes dhe nismes pėr marrjen e pushtetit dhe vendosjes sė sistemit,
duke ia lėnė ēėshtjen e besimit nė lirin e njeriut. Nėse All-llahu i
ndal duart e xhematit Islam pėr njė periudh nga xhihadi kjo nuk ėshtė
ēėshtje parimi por ēėshtje planifikimi. Nė kėtė bazė tė qartė mundemi
tė kuptojmė tekstet Kur’anore nė fazat historike qė ripėrtrihen, dhe
mos tė pėrziejmė mes argumentimit fazor dhe argumentimit tė
pėrgjithshėm nė planifikimin e gjatė tė lėvizjes Islame”.

njė vend tjetėr Sejid Kutubi thotė: “Tė pėsuarit shpirtėrisht dhe
logjikisht, qė shkruajnė pėr “Xhihadin nė Islam” pėr tė mbrojtur
Islamin nga kjo akuz e orientalistėve pėrziejnė nė mes rregullores sė
kėsaj feje qė mohon dhunėn nė besim dhe rregullores tjetėr tė fesė pėr
rrėnimin e fuqive politike qė janė barikad mes njerėzve dhe Islamit, tė
cilat i shėndrojnė njerėzit nė skllevėr tė njerėzve dhe i ndalojnė
njerėzit tė jenė robėr tė All-llahut. Ndėrsa, kėto janė dy ēėshtje qė
nuk kanė lidhje mes vete dhe nuk ka vend qė tė pėrzihen.

Pėr shkak tė kėsaj pėrzierje dhe paraprakisht pėrshkak tė kėtij
dėshtimi mundohen qė xhihadin nė Islam t’a pėrkufizojnė nė atė qė e
quajnė “Luftė mbrojtėse”.
Xhihadi nė Islam ėshtė diē
tjetėr, nuk ka lidhje me luftėrat e njerėzve qė bėhen sot, as me
shkaqet dhe formėn e tyre. Vėrtetė, shkaqet e xhihadit Islam duhet tė
kėrkohen nė natyrėn dhe misionin e Islamit nė tokė, nė qėllimet e larta
tė xhihadit qė i ka pėrmendur All-llahu [subhanehu ve teala], pėr tė
cilat ka dėrguar Pejgamberin, salallahu alejhi ve selem, me mesazhin qė
ka ardhur, qė e ka bėrė vulė tė pejgamberis dhe vulė tė misionėve.

Padyshim, kjo fe ėshtė lajmėrim i pėrgjithshėm pėr ēlirimin e njeriut
nė tokė nga robėria qė i bėhet, dhe epshit, duke shpallur se hyjnija
dhe Zotėsia i takon vetėm All-llahut, Zotit tė gjithbotėrave. Shpallja
se Zotėsia i takon vetėm All-llahut, Zotit tė gjithbotėrave, nėnkupton
revolucion pėrfshirės ndaj pushtetit njerėzor me tė gjitha format,
mėnyrat dhe sistemet qė pėrmban. Siē nėnkupton pakėnaqėsi tė plotė nė
ēdo pėllėmbė tė tokės ku pushteti i takon njeriut nė njė formė prej
formave, apo me shprehje tjetėr tė ngjajshme: nė ēdo pėllėmb toke ku
adhurimi i bėhet njeriut nė njė formė prej formave. Sepse aty ku
gjykimi i kthehet njeriut dhe burimi i pushtetit ėshtė njeriu,
nėnkupton hyjnizimin e njeriut, ku njerėzit njėri-tjetrin marrin pėr
Zot pėrveē All-llahut.
Ēfarė mendon sikur Ebu Bekri, Umeri,
dhe Uthmani -All-llahu qoftė i kėnaqur me ata- tė siguroheshin se
gadishulli nuk do tė sulmohej nga Bizantinėt dhe Persianėt, a do tė
ndaleshin nga shtrirja e Islamit nė anėt e tokės? Si do ta pėrhapnin
Islamin kur para thirrjes qėndronin sistemet politike shtetėrore,
sistemet tė shoqėrive racore, shtresore dhe ekonomike tė ngritura nė
baza racore dhe shtresore, tė cilat i mbronte fuqia materiale e
shtetit?! Marrė nga libri: “Terbijetul xhihadije fi dev’il kitabi ve suneh”
Autor:
Abdul Aziz ibn Nasir el-Xhulejl
Pėrktheu dhe pėrshtati:
Shukri Aliu
15 Mars 2007

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi