Synimi i Xhihadit nė rrugėn e All-llahut tė Madhėruar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Synimi i Xhihadit nė rrugėn e All-llahut tė Madhėruar

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 2:19 pm

Synimi i Xhihadit nė rrugėn e All-llahut tė Madhėruar



Xhihadi nė rrugėn e All-llahut ėshtė ibadet nga ibadetet e mėdha me tė
cilėn adhurohet All-llahu [subhanehu ve teala] dhe llogaritet nga
parimet e domosdoshme tė urdhėrimit nė tė mirė dhe ndalimit nga e
keqja, pėrcjelljes i tevhidit deri tek njerėzit dhe asgjėsim i shirkut.
Sa
ibadet i mire qė ėshtė! Ngase dobia e tij nuk kthehet vetėm tek ai qė e
kryen, por kalon edhe tek njerėzit tjerė qė udhėzohen nė tė mira, dhe
ua sjellė lumturinė nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.


Mund t'i pėrmbledhim synimet dhe qėllimet e xhihadit nė pikat qė vijojnė:
1- Adhurimi i All-llahut [subhanehu ve teala]

Me kėtė simbol tė madh tė Islam, muxhahidit ndjen se ėshtė rob i
All-llahut, e don All-llahun dhe veprat qė e kėnaqin All-llahun, si
xhihadi. Dhe urren atė qė e urren All-llahu, shirkun dhe fesadin, dhe
urren atė qė e urren All-llahu nga armiqėt e tij mosbesimtarė.

Andaj i lufton qė tė jetė fjala e All-llahut mė e larta, kurse fjala e
atyre qė kan bėrė kufėr tė jetė mė e ulėta. Kjo ndjenjė ėshtė nga
nxitjet mė tė mėdha qė nxisin besimtarin nė dhėnjen e mundit nė rrugėn
e All-llahut. Sikur thirrėsi mos tė arrijė me thirrjen dhe xhihadin e
tij asgjė tjetėr pėrveē ndjenjės sė tij se i shėrben All-llahut, dhe
kėnaqėsis nė kėtė rrugė, do tė kishte mjaftuar tė jetė si synim.

Nga dobia e kėsaj ėshtė ndjenja, qė e shoqėron thirrėsin nė tė gjitha
lėvizjet e tij, edukimi i njeriut nė sinqeritet dhe ndjekjen e sė
vertetės. E qė kėto dyja janė kushtė nė pranimin e ibadetit. Sepse
sikur tė ishte e kundėrta, tė harronte muxhahidi se ėshtė duke e
adhuruar All-llahun me thirrjen dhe xhihadin e tij, ai me kėtė do tė
dobėsonte sinqeritetin dhe do tė fillonte dėshira e vetės dhe epshit tė
pushtojnė zemrėn e nė fund pėrfundon me dobėsimin e muxhahidit apo
rrėshqitjes sė tij, All-llahu na ruajt.
Vėrtet, flijimi me
veten dhe pasurin nė rrugėn e All-llahut numėrohet nga shenjat mė tė
mėdha tė dashurisė ndaj All-llahut dhe fesė sė Tij. Kurse braktisja e
xhihadit, koprracia nė pasuri dhe vete, kur thėrret thirrėsi i
xhihadit, ėshtė shenjė e dobėsis sė dashurisė ndaj All-llahut
[subhanehu ve teala] dhe fesė sė Tij.
Ibnu Tejmije, nė
lidhje me kėtė thotė: “Ai qė e don All-llahun, patjetėr do tė pasoj
Pejgamberin, salallaju alejhi ve selem, do t’i besoj nė atė qė e ka
lajmėruar, do t’a respektoj nė atė qė thotė, do t’a ndjek nė atė qė e
ka vepruar. Kush e bėn kėtė ai ka bėrė atė qė e dėshiron All-llahu, dhe
All-llahu e don atė. Andaj All-llahu [subhanehu ve teala] tė dashurve
tė Tij u ka dhėnė dy shenja:
a). Ndjekjen e Pejgamberit salallahu alejhi ve selem, dhe

b), Xhihadin nė rrugėn e All-llahut, sepse esenca e xhihadit nė rrugėn
e All-llahut ėshtė dhėnja e mundit pėr tė arritur atė qė e dėshiron
All-llahu, nga imani dhe veprat e mira, dhe largimi nga ajo qė e urren
All-llahu nga mosbesimi, fisku, dhe mėkatet.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "Thuaj (o i dėrguar):
“Nė qoftė se etėrit tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja,
farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė
dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto)
janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se
lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė
vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur."
[Et-Tevbe, 24]

Nė kėtė ajet All-llahu i ėshtė kėrcėnuar atyre qė familjen dhe pasurine
e dojnė mė tepėr se All-llahun [subhanehu ve teala] dhe xhihadin nė
rrugėn e All-llahut. Kur robi braktis nga xhihadi atė qė mundet ta
kryej, kjo ėshtė shenjė e dobėsisė sė dashuris ndaj All-llahut
[subhanehu ve teala] dhe Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem],
nė zemrėn e tij. Sepse dihet se tė shtrenjtat nuk arrihen pėrveē duke
bartur vėshtirėsitė, qofshin ato tė dashurat nga gjėrat e mira apo tė
kėqia. Ata qė dashurojnė pasurin, pozitėn dhe fotografit nuk e arrijn
synimin e tyre, vetėmse me durim para vėshtirėsive qė u ndodhin nė kėtė
botė, pastaj do ta gjejnė dėnimin edhe nė botėn tjetėr.”
N ė
njė vend tjetėr thotė: “Argumentet pėr vlerėn e xhihadit dhe
pjesmarrėsve nė xhihad janė shumė. Madje ėshtė ibadeti mė i mire, robi
e kryen vullnetarisht.
Pastaj, xhihadi ėshtė argument i
dashurisė sė plotė sepse dashuria pėrmban xhihadin. I Dashuruari
dėshiron atė qė e don i dashuri, urren atė qė e urren i dashuri,
miqėson atė qė miqėson i dashuri, armiqėson atė qė armiqėson i dashuri,
kėnaqet me kėnaqėsin e tij, hidhėrohet me hidhėrimin e tij, urdhėron nė
atė qė urdhėron ai, ndalon nga ajo qė ndalon ai, ai pėlqehet me tė
dashurin nė tė gjtha ēėshtjet. Kėta janė ata, qė Zoti ėshtė i kėnaqur
kur ata kėnaqen dhe hidhėrohet kur ata hidhėrohen, sepse ata kėnaqen
kur kėnaqet All-llahu, dhe hidhėrohen kur hidhėrohet All-llahu.”

2-Fitimi i kėnaqėsis sė All-llahut dhe xhennetit tė All-llahut nė botėn tjetėr

Ky ėshtė fryti i adhurmit pėr hirė tė All-llahut, qė e kemi pėrmendur
mė herėt. Ky ėshtė qėllimi mė i madhė, qė ua ka premtuar All-llahu
robėrve tė Tij, qė urdhėrojnė nė tė mirė dhe ndalojnė nga e keqja dhe
muxhahidėve nė rrugėn e All-llahut. Ajete tė shumta nė librin e
All-llahut i lavdėrojnė muxhahidėt e durueshėm nė atė qė goditen nė
rrugėn e All-llahut, dhe tregojnė pėr atė qė i ėshtė premtuar atyre, nė
ditėn e kijametit nga kėnaqėsit dhe dhuntit e pėrherėshme.

Kur thirrėsi marshon me kėtė qėllim dhe shpirti i tij e tėrheq nė kėtė,
atij i lehtėsohen tė vėshtirat, dhe vazhdon rrugėn e tij me vullnet dhe
vendosmėri. Kur ai lidhet me kėtė synim tė lartė dhe nuk e harron, ai
nuk kthehet tė shikoj nė interesat e kėsaj bote tė pėrkohshme, nuk e
pret shpėrblimin e veprės dhe xhihadit tė tij nė kėtė botė, por e
trajnon dhe edukon veten e tij qė tė bėjė durimi dhe tė jep gjithė
mundin e tij, e mos ti shpaguhet asgjė nė kėtė botė, por tė pret
shpėrblimin nė botėn tjetėr nga Zoti i tij nė xhenetet e pėrhershme.

Andaj, kėta shpirtėra tė sinqert nuk i goditė lodhja qė i godet
njerėzit qė kan qėllime tė pėrkohshme tė kėsaj bote, tė cilėt nėse
arrijn qėllimet e tyre nė kėtė botė, kėnaqen dhe vazhdojnė kontributin,
e nėse i vonohet shpagimi lodhen dhe ndalen nga kontributi.

Ata qė bartin synimin e lartė nuk presin shpėrblimin nė kėtė botė sepse
ata e dinė se kjo botė nuk ėshtė vendi i shpagimit, por bota tjetėr
ėshtė pėr shpagim, andaj veprojnė papushim derisa t'u vie vdekja.

3-Njerėzit tė bėhen vetėm robėr tė Allahut, Zotit tė botėrave

Tė shpėtojnė nga errėsira, tė hyjnė nė dritė, te nxirren njerėzit nga
adhurimi qė ia bėjnė njerėzve e nė adhurim ndaj Allahut tė Vetėm, tė
nxirren nga padrejtėsia e feve nė drejtėsin e Islamit, nga ngushtėsia e
kėsaj bote nė gjerėsin dhe lumturin e saj, dhe nga dėnimi i zjarrit nė
Ditėn e Gjykimit, nė xhennetet e pėrhershme.
Po kjo nuk
ndodhė, vetėm me eliminimin e shirkut dhe zotėrave tė shirkut, qė
pengojnė tevhidin tė arrijė deri te zemėrat e njerėzve. Pėr shkak tė
kėsaj ėshtė legjitimuar xhihadi, pėr t'i evituar kėto pengesa dhe
bariera qė pengojnė rrugėn e vėrtet tė arrijė nė zemėrat e njerėzve.
Qė mos tė mbetet shirku dhe feja tė jet vetėm pėr All-llahun. "Luftoni
ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė
bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund
mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė."
[El-Enfal, 39]

Kur muxhahidi e kujton kėtė mision tė madh dhe qėllimin esencial tė
thirrjes dhe xhihadit tė tij, ai e dyfishon mundin e tij dhe nuk
qetėsohet pėrderisa e sheh shirkun, fesadin, padrejtėsit e pėrhapura,
qė i tėrheqin njerėzit nė tė kėqia dhe fatkeqėsi nė kėtė botė, kurse nė
botėn tjetėr, nė njė dėnim tė dhembshėm.
Prandaj, muxhahidi
qė ka kuptuar qėllimin e xhihadit tė tij, ėshtė i friksuar pėr veten
dhe njerėzit, nga dėnimi i Allahut nė kėtė botė dhe botėn tjetėr, i
mėshirshėm ndaj njerėzve dhe kėshillues i tyre. Dėshiron me thirjen dhe
xhihadin e tij, nxjerrjen e tyre nga errėsirat nė dritė, dhe shpėtimin
e tyre nga dėnimi i All-llahut nė kėtė botė dhe botėn tjetėr.

Andaj, xhihadi ėshtė obliguar nė Islam si mėshirė pėr njerėzit, edhe
pse pėrmban vėshtėrsi, lėndime dhe flijimin e shpirtėrave. Kėto
vėshtirėsi nuk janė asgjė nė krahasim me dobit e mėdha qė vinė nga
xhihadi, duke filluar nga pėrhapja e tevhidit, shėndrimi i njerėzve nė
rob tė All-llahut, evitimi i shirkut, fitness dhe padrejtėsis.

Nga ky shpjegim i detajshėm nė qėllimet e xhihadit, mundemi tė
konkludojmė se tė gjitha qėllimet kthehen nė njė qėllim tė kėsaj bote
dhe nė njė qėllim tė botės tjetėr.
Qėllimit i xhihadit nė
kėtė botė ėshtė: Pėrhapja e tevhidit, bėrja e njerėzve rob tė
All-llahut, evitimi i fitnes, dhe shirkut nga ata, vetėm pėr tė qenė
fjala e All-llahut mė e larta.
Kurse qėllimit i xhihadit pėr
nė botėn tjetėr, ėshtė arritja e kėnaqėsis sė All-llahut, hyrja nė
xhenet dhe shpėtimi nga hidhėrimi I All-llahut. Kėshtuqė qėllimi i
xhihadit nė kėtė botė, ėshtė mjet pėr tė arritur qėllimin e xhihadit qė
ka pėr botėn tjetėr.
Shejhu El-Islam Ibnu Tejmije, shpjegon
synimin e xhihadit dhe qėllimet e tij, dhe thotė: “Synimi i xhihadit
ėshtė pėr tė qenė fjala e All-llahut mė e larta, tė ngritet feja e
All-llahut e jo njeriu tė pėrmbush fatin e tij. Andaj shpėrblimi i
muxhahidit pėr atė qė goditet nė veten dhe pasurin e tij ėshtė te
All-llahu [subhanehu ve teala] sepse All-llahu ka blerė shpirtėrat dhe
pasurin e besimtarėve me Xhenet.”
Pavarėsisht, xhihadi a
ėshtė xhihad mbrojtės apo xhihad ofensiv, qė tė dy llojet e xhihadit
kanė tė njėjtin qėllim. Me xhihadin mbrojtės zbrapset fitneja e armikut
qė sulmon vendet e muslimanėve, sepse pushtimi i mosbesimtarėve vendet
e muslimanėve, ėshtė njė hyrje pėr sprovimin e muslimanėve nė fe,
nderin dhe pasurin e tyre.
Pastaj, pushtimi ėshtė ngritje e
fjalės sė kufrit mbi fjalėn e tevhidit. Pra, xhihadi mbrojtės ėshtė
obliguar pėr tė eliminuar fitnen qė mundet t'i bėhet muslimanėve nga
pushtuesi jomusliman, e tė dalin njerėzit nga feja, siē pengon ngritjen
simboleve tė kufrit nė njė vend ku ėshtė ngrituri simboli i tevhidit.

Kurse qėllimi i xhihadit ofensivė ėshtė shumė i qartė, pasi ėshtė
obliguar qė pėr ngritjen largimin e paganizmit nga njerėzit nė vendet e
tyre, e feja tė jetė vetėm pėr Allahun e mos tė tė adhurohen paganėt,
dhe tagutėt, tė cilėt kanė robėruar njerėzit, u bėjnė padrejtėsi dhe i
thėrrasin pėr nė zjarrė.
Marrė nga libri: “Terbijetul xhihadije fi dev’il kitabi we sunneh”
Autorė: Abdul Aziz ibn Nasir el-Xhulejl
E pėrktheu dhe e pėrshtati: Shukri Aliu
28 Shkurt 2007

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi