Cilėsitė e Grupit tė Shpėtuar --2--

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Cilėsitė e Grupit tė Shpėtuar --2--

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 2:00 pm

Prej cilėsive tė Ehli sunetit dhe xhematit janė:
1.Pasimi i tė parėve tė umetit (Selefėve) (radijallahu anhum).
Thotė Allahu [subhanehu ve teala]:
“Allahu
ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesėve )
dhe prej ensarėve (vendasėve –ndihmėtarėve) dhe prej atyre qė i pasuan
ata me punė tė mira, e edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka
pėrgatitur xhennete, nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė
tė pa sosur. E ky ėshtė fitim i madh.”
[et-Tevbe, 100]

Pasimi dhe trasimi i tyre nė tevhidin e Allahut [subhanehu ve teala]
duke lutur vetėm Allahun [subhanehu ve teala] duke kėrkuar ndihmė dhe
mbrojtje nga Ai. Nuk lutet askush tjeter pėveē Allahut, e as nuk
kėrkohet ndihmė nga askush tjeter pėrpos nga Allahu [subhanehu ve
teala]. Nuk i bėhet rival Atij nė asnjė lloj prej llojeve tė ibadetit.
Besimi nė cilėsitė e Allahut [subhanehu ve teala] mė tė cilat e cilėsoi
veten e Tij dhe poashtu e cilėsoi me to Pejgamberi [sal-lallahu alejhi
ve sel-lem]. Besim dhe bindje kuptimit e jo besim i formės (kejfije).
Largimi i Allahut (Tenzih) nga tėrė ajo qė nuk i takon Atij [subhanehu
ve teala].
Tek selefėt (radijallahu anhum) kuptimi i
cilėsive tė Allahut [subhanehu ve teala] ka qenė mė i qartė se sa
kuptimi i dispozitave. Andaj, pėr kėtė nuk kanė pyetur pėr cilėsitė e
Allahut [subhanehu ve teala] ashtu siē kanė pyetur pėr dispozitat
Kur’anore.
2. Kapja pėr librin e Allahut dhe Sunetin e
Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], dhe kthimi nė kėto dy
burime nė polemikė dhe nė qėshtjet tjera fetare.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: ”Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kuranin) e Allahut, e mos u pėrēani!” [ali-Imran, 103]
Thotė Allahu [subhanehu ve teala]:
“Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, atėherė parashtrone atė te
Allahu ( te libri i Tij ) dhe te i dėrguari, po qe se i besoni Allahut
dhe ditės sė fundit”
[en-Nisa, 59]
Allahu
[subhanehu ve teala] i ka lavdėruar ata tė cilėt e komentojnė Kur’anin
me Kur’an, me Sunet, fjalė tė sahabėve dhe tabiinėve, kurse i ka
nėnēmuar e ē’vlerėsuar ata tė cilėt e pasojnė tė paqartėn
(muteshebihun) nė Kuran dhe komentojnė Kur’anin me logjikė.
3. Kapja nė atė qė dijetarėt e selefit dhe umeti janė unanim dhe mos kundėrshtimi i Allahut dhe Pejgamberit tė Tij.

Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Kush i kundėrvihet tė dėrguarit,
pasi qė i ėshtė bėrė e qartė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e
pabesimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė e ka zgjedhur (nė dunja) e fusim nė
xhehenem. Pėrfundim i keq ėshtė ai.” [en-Nisa, 115]
4.
Madhėrimi i fjalės dhe Sunetit tė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve
sel-lem], kujdesi pėr gjurmėt e Tij duke i mėsuar ato, poashtu mbrojtja
dhe pėlqimi i gjykimit me tė.
Allahu [subhanehu ve teala]
thotė: “Kurė thirren besimtarėt pėr gjykim ndėrmjet tyre te Allahu dhe
i dėrguari i Tij, e vetmja fjalė e tyre ėshtė tė thonė:”Dėgjuam dhe rrespektuam!”Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit” [en-Nur, 51]
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Pėr
Zotin tėnd jo,ata nuk janė besimtarė ( tė asaj qė tė zbriti ty as tė
asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė
konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė
pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa ) tė mos binden sinqerisht”
[en-Nisa, 65]

Transmeton Axhuriu me sened nga Imran bin Husajni radijallahu anhu se i
kishte thėnė njė njeriut, i cili thoshte:“Nuk punoj me diēka tjetėr
pėrveē me Kur’an: Ti je mendjelehtė, a gjen nė librin e Allahut se
dreka i ka katėr rekate qė nuk lexohet nė tė me zė? Pastaj ia numėroi
atij namazin, zeqatin e tė tjera, dhe tha: A e gjen kėtė nė librin e
Allahut tė shtjelluar e komentuar?! Libri i Allahut [subhanehu ve
teala] ka ardhur me dispozita kurse Suneti sqaron dhe komenton atė.

Transmeton Imam Ahmedi nga Ibėn Mesudi radijallahu anhu i cili thoshte
pėr gruan qė pikturon fytyrėn dhe nė atė qė pikturohet (Vashimeh dhe
mustevshimeh) nė tė po ashtu edhe ajo qė i heq vetullat: Ē’ėshtė me mua
qė nuk i mallkoj ato qė i ka mallkuar Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve
sel-lem], i cili (ligj, mallkim) ėshtė nė librin e Allahut, ku Allahu
thotė: “Ēka t’ju jep Pejgamberi, atė merrne e ēka t’ju ndalojė, pėrmbanju dhe keni frikė Allahun,” [el-Hasher, 7]

5. Angaghimi nė njohjen e hakut dhe mospėlqimi me fjalėt e njerėzve
nėse ato nuk pėrputhen me argument nga Kurani dhe Suneti e as nuk kanė
bazė tė definuar nga dijeterėt islam.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: ”Tė
cilėt i dėgjojnė fjalėt dhe pasojnė atė mė tė mirėn prej tyre. Tė
tillėt janė ata qė Allahu i udhėzoi nė rrugėn e drejtė dhe tė tillėt
janė ata tė menēurit.”
[ez-Zumer, 18]
Thotė Allahu [subhanehu ve teala]: “Pėrvetėsoni atė qė ju ėshtė zbritur nga Zoti juaj, e mos zini miq (pėrkrahės) pos Tij. Pak ėshtė ajo qė po merrni pėrvojė.” [el-A’rafė, 3]
6. Dashuria, mėshira ndaj muslimanėve kėshilla ndaj tyre dhe pengimi i sė keqės nga ata.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “O
ju qė besuat! Kush largohet prej jush nga feja e vet (i bėn dėm vetes )
s’ka dyshim se Allahu do ta sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull)
dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest dhe i butė
ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesėve….”
[el-Maide, 54]
7. Largimi nga shprehjet e liga pėr tė parėt dhe dashuria ndaj tyre.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: ”Dhe
ata qė kanė ardhur pas tyre thonė: “Zoti ynė, falna ne dhe vėllėzėrit
tanė qė para nesh i pajisėn me besim dhe mos lejo nė zemrat tona farė
urrejtjeje ndaj atyre qė besuan . Zoti ynė Ti je i butė, mėshirues.”
[el-Hashr 10]

Pra, kjo ėshtė e kundėrta nė tė cilėn janė disa grupe islame, tė cilėt
i fyejnė e mallkojnė sahabėt dhe tė zgjedhurit e umetit (radiajllahu
anhum).
8. Puna dhe daveti pėr fenė e Allahut [subhanehu ve
teala], ngritja e argumenteve kundėr kundėrshtarėve dhe xhihadi nė
rrugėn e Tij.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “O ju qė
besuat! Kush largohet prej jush nga feja e vet (i bėn dėm vetes ) s’ka
dyshim se Allahu do ta sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe
ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest dhe i butė ndaj
besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesėve, qė lufton nė
rrugėn e Allahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė
kėrcėnuesi.....”
[el-Maide, 54]
Transmeton Muslimi
nė Sahihun e tij se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka
thėnė: ”Do tė vazhdoj njė grup nga umeti im i pėrqėndruar e i pathyer
nė hak nuk iu bėnė dėm atyre ata qė i kundėrshtojn pėderisa tė vijė
urdhėri i Allahut e ata janė nė kėtė.”
[transmeton Muslimi]

9. Kėshilla pėr Allahun, librin, Pejgamberin e Tij pėr udhėheqėsat e
muslimanėve dhe popullin nė pėrgjithėsi. Rrespekti i udhėheqėsave,
urdhėrimi i tyre pėr tė mirė dhe ndalimi nga e keqja me urtėsi dhe
butėsi.
Pasimi i tyre nė tė mirėn dhe mos kryengritja nga
udhėheqėsia e tyre derisa mos tė shihet tek ta mosbesimi-kufri i qartė,
qė ka argument nga libri i Allahut. D.m.th. veprimi i tė kundėrtės qė e
veprojnė Havarixhėt, tė cilėt i bėjnė hallall gjaqet, pasurinė e
muslimanėve dhe e shohin mosrrespektimin e udhėheqėsave dhe e lejojnė
mbytjen e mėkatarėve (nga muslimanėt).
Pastaj, bidatēinjėt janė dy grupe, prej tyre: Hoxhallarė dhe Pasuesė.

Imamė bidatēinjė janė ata, tė cilėt kanė themeluar medh-hebin e tyre mė
synim tė keq dhe kurthė ndaj islamit, e prej tyre ka tė tillė tė cilėt
kanė themelu me synime tė mira. Mirėpo, tė gjithė janė tė lajthitur
pėrveē nėse pendohen dhe janė me besimtarėt.
Allahu
[subhanehu ve teala] thotė: “...e ata qė nė zemrat e tyre kanė anim nga
e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt e qartė (
Muteshabih) pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre.
Po, pos Allahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt
e pajisur me dituri thonė: “Ne u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė...” [ali-Imran, 7]

O musliman kapuni pėr atė qė ishin tė parėt e umetit tonė, me tė cilėt
Allahu ishte i kėnaqur ndaj tyre e poashtu ata ishin tė kėnaqur ndaj
Tij. Iu premtoi xhenetin dhe dėshmoi pėr ta me iman tė plotė. Mos u
mashtro me shtimin e tė humburėve e as mos u ndiej i huaj me pakėsimin
e pasuasėve tė Kuranit dhe Sunetit.
10. Prej cilėsive te
Ehli sunetit gjithashtu ėshtė: Urdhėri pėr tė mirė, ndalimi nga e keqja
dhe thirrja nė Allahun me urtėsi, kėshillė tė mirė dhe interpretimin e
hakut tek njerzit.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė: “Ju
jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė
urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni
Allahun....”
[ali-Imran, 110]
Pejgamberi
[sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Kush e sheh prej jush njė tė
keqe le ta ndryshon atė me dorėn e tij, e nėse nuk mundet, me gjuhėn e
tij, e nėse nuk mundet le ta urrej me zemren e tij, e kjo ėshtė shkalla
mė e ulėt e imanit.” [transmeton Muslimi]
Thotė Allahu [subhanehu ve teala]:
”Thuaj: ”Kjo ėshtė rruga ime, e vėnė nė fakte tė qarta, e qė unė
thėrras te Allahu, unė dhe ai qė vjen pas meje. Larg tė metave ėshtė
Allahu, e unė nuk jam nga idhujtarėt.”
[Jusuf, 108]

Kėto janė cilėsitė e Ehli suneti dhe xhematit, tė cilėt ecin mbi
menhexhin e tė parėve tė umetit prej Sahabėve, Tabi-inėve dhe kush i
pason ata nė tė mirė. Bėhuni dhe pasone menhexhin e tyre do tė
triumfoni e shpėtoni nė dunja dhe ahiret.
O musliman,
Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka tėrhequr vėrejtjen nga
kundėrshtimi dhe mospasimi i udhėzimit tė tij dhe Sahabėve tė zgjedhur.
Thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: ”Keni kujdes nga risitė (bidatet), se ē’do bidat a risi ėshtė lajthitje.”
Thotė
Allahu [subhanehu ve teala]: ”Ti (Muhamed) pėrqėndrohu vendosshmėrisht
ashtu si je i urdhėruar, e bashkė me ty edhe ata qė u penduan (prej
idhujtarisė), e mos tejkaloni (kufit e caktuar), se me tė vėrtetė Ai
ėshtė shikues i asaj qė veproni.”
[Hudė, 112]
O musliman, Allahu [subhanehu ve teala] ka ndaluar fitnet, ndarjen dhe polemikat. Thotė: ”Dhe
kapuni qė tė gjithė ju pėr liatrin (fenė dhe Kuranin) e Allahut, e mos
u pėrēani! Pėrkujtoni nimetet (dhuntitė) e Allahut ndaj jush, kur ju
(para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi
zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij aguat tė jeni vėllėzėr. Madje
ishit nė buzė tė greminės sė xhehenemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po
kėshtu Allahu ua sqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė
vėrtetėn e lumtur.”
[ali-Imran, 103]
Ndalesa e
Kuranit dhe Sunetit nga fitnet dhe pėrēarjet ėshtė bėrė pėrshkak se ato
i japin imazh tė keq fesė dhe e dobėsojn atė. Andaj, shkak i tyre ėshtė
edhe marrja e ndereve dhe lejimi i harameve e i pasurive, tė cilat nėse
ndodhin pa hak e prishin jetėn e rregullt nė kėtė dunja.

Marrė nga revista Et-Tevhid
Ali Abdurrahman El – Hudhejfi
Ligjėrues nė xhaminė sė Pejgmberit
[sal-lallahu alejhi ve sel-lem]
Pėrktheu:
Lulzim Murseli
17 korrik 2005

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi