Nacional-katolicizmi ---1---

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Nacional-katolicizmi ---1---

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 1:36 pm

Nė lidhje me ndėrtimin e Katedrales katolike politike nė Prishtinė,
ėshtė shkruar dhe po shkruhet vazhdimisht. Njė reagime i tillė ishte
edhe i Adrian Ndrecės, “Katedralja nė Prishtinė: Kujt i sherben”,
(gazeta “Java” 21 dhjetor 2006). Kjo mė shtyri tė bėjė kėte reagim.


Adriani, shtron pyetjen pėr Katedralen, por,
e di se ajo ende nuk ekziston. Nė oborrin e shkollės “Xhevdet Doda”
gjendet gurthemeli i Katedrales, trualli i cili po pėrdoret si parking,
vend ku po hidhen mbeturinat dhe ku po luajn fėmijėt. Nuk e di se a
kanė dėshtuar parashikimet e ideatorėve pėr ndėrtimin e Katedrales
katolike “Nėna Terezė” nė truallin e caktuar, por ajo qė po ngjan rreth
saj ėshtė shqetėsuese.
Mėnyra se si ėshtė caktuar trualli
pėr Katedralen, imponimi i vėnies sė gurthemelit, me 26. 08.2005, i
cili u bė nėn patronazhin e Presidentit tė ndjerė dr.I.Rugova, i cili
favorizonte fenė katolike, paralajmėronin ndasi dhe kokėēarje. Nė kėte
ceremoni merrte pjesė Kardinali nga Amerika, por jo edhe Myftiu i
Kosovės, Mr. N. Tėrrnava! Vėllezėrit dhe miqtė duhet tė janė bashkė
gjithnjė. Kot flitej qė Katedralja do tė jetė simbol i bashkimit, i
tolerancės dhe i mirėkuptimit, kur vet institucionet shtetėrore e
politike praktikisht vepronin kundėr kėtyre vlerave. Kėtė po e
dėshmojnė edhe shkrimet e botuara nėpėr gazetat shqiptare, sikurse qė
ėshtė edhe gazeta “Java”.
Kėto, dhe shumė arsye tė tjera,
pa dėshirėn tonė, po na shtyjnė qė tė merremi me ēėshtjen e katedrales
katolike-politike nė Prishtinė.

A.N. thotė: “s’e
kuptoj pse prish punė katedralja nė Prishtinė ... kundėrshtimi i
ndėrtimit tė saj nė Prishtinė e dėmton tė ardhmen e Kosovės.” Kėte nuk
e besoj.
Nuk prish punė Katedralja, por njerėzit tė cilėt
fenė dhe “Nėnėn Tereze” e pėrdorin pėr interesa personale dhe politike.
E (keq)pėrdorin fenė katolike nė dėm tė fesė islame dhe tė shumicės
shqiptare muslimane. Tė gjitha kėto veprime dėmtojnė interesat
kombėtare tė shqiptarėve. Dhe, aty ku ka imponime dhe kushtėzime, nuk
ka vend pėr mirėkuptim dhe tolerancė. Kjo ėshtė njė arsye mė tepėr qė
prish shumė punė.
Mosndėrtimi i Katedrales kurrėsesi nuk
mund tė rrezikojė tė ardhmen e Kosovės. Procesi i lirisė ėshtė i
pandalshėm dhe liria natyrshėm i takon edhe popullit shqiptar, anipse
ėshtė me shumicė muslimane. Nė kėte rrugė shqiptarėt duhet tė ecin
bashkė.
Kundėrshtojmė ndėrtimin e Katedrales, e cila do tė
ndėrtohet pėr njė grusht katolikėsh (tė cilėt e kanė njė kishė nė
Prishtinė) nė vendin dhe oborrin e njė shkolle shqipe, kurse injorohet
kėrkesa e qytetarėve shumicė pėr ndėrtimin e njė Qendre Islame nė
Prishtinė. Kjo Qendėr Islame, pėrveē shqiptarėve, do t’u shėrbente edhe
qytetarėve turq, boshnjak, ashkali, egjyptas, etj., qė do tė dėshmonte
rėndėsinė e saj.
Pse pėrkrahėsve tė Katedrales, qe po na
shiten si shqiptarė, nuk iu shkon ndėrmend tė bėjnė fjalė edhe pėr
interesat fetare tė shqiptarėve (vėllezėrve) muslimanė?
E
kundėrshtojmė Katedralen, sepse nė emėr tė saj dhe tė Kosovės,
shqiptarėve muslimanė po iu ecet me hile. Kėto dallime janė tė dėmshme,
tė padurushme, tepėr tė bezdisshme dhe shumė tė rrezikshme pėr tė
ardhmen e tė gjithė shqiptarėve.

Nuk e di se pėr cilat
vende tė lindjes sė mesme flet AN., nė tė cilat s’mund tė ndėrtohen
vepra kultesh alternative, por e di qė nė Kosovė ka njerėz tė kishės
katolike tė cilėt me sytė ēel po shohin ėndėrra tė zeza dhe haptas
flasin pėr konvertime tė shqiptarėve muslimanė nė fenė katolike. Ne e
dimė se ēka dmth toleranca ndėrfetare tek populli me tri besime.Tė
vetėdijshėm pėr kėte gjithnjė kemi qenė tolerantė e pėr paqe, por edhe
kjo ka njė kufi.
Populli shqiptar (edhe pse politika ldkiste
e ka izoluar nga bota islame) ka lidhje tė natyrshme shpirtėrore me tė
gjithė popujt vėllezėr muslimanė, dhe kėto lidhje do tė forcohen sė
bashku me zgjimin islam tė tė gjithė muslimanėve tė botės. Botė nė tė
cilėn duhet tė kėtė liri, demokraci, barazi, drejtėsi, paqe dhe
ardhmėri pėr tė gjithė njerėzit dhe popujt.


AN.
duhet ta dijė se njė gjė e kėtillė nuk mund tė arrihet duke pretenduar
qė shqiptarėt tė kthehen mbrapa nė sh.XIV me qėllim pėr tė ndėrtuar
katedrale dhe pėr t’i konvertuar nė fenė katolike




Shqiptarėt sot i kanė besimet fetare dhe nuk iu duhen kurrėfarė
konvertime tė reja, shqiptarėve u duhet emancipim i vėrtetė
kombėtaro-fetarė. Duhet kuptuar se historia e popullit shqiptar nuk
fillon me krishtenizmin. Ajo ėshtė shumė mė e vjetėr.
Ne si
njerėz sot duhet tė krijojmė kushte mė tė mira dhe mundėsi pėr secilin
njeri besimtar qė nė fenė e vetė, nė tokėn shqiptare tė zhvillohet e tė
pėrparojė dhe tė jetė sa mė afėr Zotit. Kėshtu populli shqiptar nė kėte
copė Kosovė, do tė mund tė shėrbejė si model i mirė pėr popujt tjerė
muslimanė (qofshin kėta tė lindjes sė mesme) dhe pėr vetė popujt
europianė, pėr tolerancėn fetare dhe identitetin shekullor tė
shqiptarėve, jo vetėm, musliman. Identitet tė cilin po e rrezikojnė
pėrfaqėsuesit e kishės katolike-politike dhe pėrkrahėsit e tyre, jo
vetem, nė Kosovė.

Ardiani nė vend qė tė bėjė fjalė pėr
kėtė, ai kritikon shkrimin e Migjen Kelmendit, i cili e paska krahasuar
dhe barazuar ndėrtimin e katedrales katolike me atė tė kishės
ortodokse. Kishat janė kisha, por, kėto kanė ngjajshmėri edhe pėr
faktin qė tė dyjat nė mėnyra tė ndryshme iu janė imponuar qytetarėve tė
Prishtinės.
Askush nuk ka thėnė qė katolikėt nuk janė nė
shtėpi tė vet. Por, kjo vlen edhe pėr qytetarėt tjerė ortodoksė, etj.
Tokėn Zoti e ka krijuar pėr tė gjithė njerėzit.
Duhet thėnė
haptas se kisha katolike sot ėshtė mė e rrezikshme pėr ne, se sa ajo
serbe, sepse kjo po kėrkon konvertimin e shqiptarėve muslimanė nė fenė
katolike. Po dihet se ēka mendon kisha pravosllave pėr Kosovėn, por
prej tyre kurrė nuk mund tė presim pavarėsinė. Por, nuk kemi pritė qė
kisha katolike tė mundohet tė na bėjė kurbanė nė emėr te interesave tė
katolicizmit politik. Secili besimtar i mirė duhet tė jetė edhe patriot
.

Adriani thotė: Katolikėt e Kosovės janė jo ma pak
shqiptarė sesa pjesa tjetėr e popullsisė, janė nė shtėpi tė vetė e duan
ēka u takon, ...”
Nė kėtė mėnyrė nuk ėshtė e mundur tė matet
shqiptarizmi, por mjafton tė themi se vetė prezenca e shumicės
muslimane i dėshmon vlerat kombėtaro-fetare dhe forcėn e cila ėshtė
garancė pėr tė sotmen dhe tė ardhmen e Kosovės. Kosovės nė tė cilėn
feja zyrtare do tė duhej tė ishte feja islame. Katolikėt nuk mund tė
jenė njė grusht i tė priviligjuarve qė t’iu plotėsojmė tė gjitha
dėshirat tė cilat prishin harmoninė ndėrfetare tė shqiptarėve. Mė e
drejtė do tė ishte sikur tė ndėrtohej njė Qendėr Islame e Kosovės, tė
cilės do t’i pėrshkruhej shtetėsia me karaktere islame, sesa njė
katedrale me shumė pak besimtarė katolikė, karakteri i shtetit tė
krishterė. Besoj se kjo nuk do tė rrezikonte pėrkatėsin europiane tė
popullit shqiptar. Faktet janė kokėforta, sė bashku me realitetin
kosovar, realitet nė tė cilin shumicės i takon tė garantojė pakicat

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi