Franca dhe Hixhabi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Franca dhe Hixhabi

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 1:19 pm

...ata janė njerėz qė ruajnė pastėrtinė!!
Franca
ėshtė e mbushur me gra gjysmėlakuriqe dhe prostitute si dhe me burra
narkomanė, tė shthurur, tė pandershėm, mirėpo kjo nuk e pengon atė e as
qė paraqet ndonjė problem serioz. E vetmja gjė e cila e pengon
strategjikishtė dhe nacionalishtė ėshtė hixhabi (mbulesa) i femrės
muslimane franceze, i cili paraqet - sipas pikėpamjes sė saj –
identitetin islam tė asaj qė e mban.




Populli i Lutit alejhis
selam ishte njė popull i shthurur, ushtronin imoralitetin me llojin e
tyre prej burrave dhe kėtė shthurje-parregullsi e konsideronin si
esencė, kurse pastėrtia (nderi,morali) tek ta ishte pėrjashtim i
rregullit. Pėr kėtė arsye, ata luftuan pastėrtinė (moralin) si dhe ata
tė cilėt thėrrisnin nė tė e nė krye tė tyre Lutin alejhis selam. Nė
luftėn e tyre kundėr pastėrtisė ndihmė iu jepte edhe vet gruaja e Lutit
alejhis selam, e cila bartte informacionet rreth Lutit alejhis selam
dhe ua komunikonte ato popullit tė tij. Pėrfundimi i atij populli ishte
natyror, kur toka e tyre sė bashku me ta u kthye ēdo gjė nga lart
poshtė, e bashkė me ta edhe gruaja e Lutit alejhis selam tė cilin
Allahu i Lartėsuar e shpėtoi bashkė me ata tė cilėt kishin besuar
bashke me tė.
Tregimi i Lutit alejhis selam dhe popullit tė
tij ėshtė regjistruar nė mė shumė se njė sure pėrgjatė Kur`anit. Ai
gjithmonė zbulon dėnimin, tė cilin ata e meritojnė e ai ėshtė shafitja
e Tokės dhe rėnia e gurėve nga balta e gurėzuar nė formė tė shiut. Ky
tregim qėndron nė kėto sure: "Hudė", "el-Hixhr", "el-Enbija",
"esh-Shuaraė", "el-Ankebut", "en-Neml" dhe "es-Safat". Unė kėtu do tė
mjaftoj vetėm me pėrmendjen e sures "en-Neml" pėr tė nxjerr nė pah
mendimin e mbrapshtė me tė cilin polemizon populli i Lutit alejhis
selam edhe pėrkundėr asaj se ata ishin njerėz tė dijes dhe logjikės:
"
(Pėrkujto) Lutin kur ai popullit tė vet i tha: “A bėni atė punė tė
shėmtuar qė edhe vetė ju e kuptoni (se ėshtė e keqe)? A vėrtet, ju nga
epshi kontaktoni me meshkujt, e braktisni gratė tuaja? Ju jeni popull
injorantė (xhahil). Pėrgjegje e popullit tė tij nuk qe tjetėr vetėm se
tė thonė: “Pėrzėnie familjen e Lutit nga vendi juaj, sepse ata janė
njerėz qė ruajnė pastėrtinė?. E Ne e shpėtuam atė dhe familjen e tij,
pėrveē gruas sė tij, sė cilės ia caktuam tė mbetet me tė dėnuarit. E
kundėr atyre lėshuam njė shi (me gurė); i shėmtuar ishte ai shi pėr ata
tė cilėve iu kishte tėrhequr vėrejtja"
(en Neml 54-58)

Ajetet e cituara nxjerrin nė pah se populli i Lutit alejhis selam
kishin ngulur kėmbė nė atė shthurje dhe krim tė tyre. Pėrgjigja e tyre
ndaj pyetjes qortuese tė Lutit alejhis selam ishte kėrkimi i nxjerrjes
sė Lutit alejhis selam dhe atyre qė ishin me tė ngase ata ishin njerėz
qė ruanin pastėrtinė. Pastėrtia, nderi, morali ishin justifikime pėr
dėbim nga shtepitė tek ai popull i shthurur dhe i devijuar.
Vuajtja e muslimanėve nė Francė

Po tė njejtat justifikime (pastėrtia, nderi, morali) janė tė cilat po i
pėrdorin kryqtarėt okupues fanatik nė Francė kundėr muslimanėve atje.
Lėre anash ēėshtjen e hixhabit dhe shiqo nė pėrgjithėsi ēka vuajnė
muslimanėt atje prej dallimit tė shėmtuar dhe tė urrejtur racist nė ēdo
anė tė Francės edhe pėrkundėr asaj se ata pėrbėjnė forcen e dytė pas
katolikėve. Numri i tyre arrin pesė milion; prej tyre tre milion mbajnė
nėnshtetėsi franceze kurse tė tjerėt janė me vendqėndrim, tė cilėt kanė
kaluar kohė tė gjatė atje. Nuk ekziston asnjė minister musliman nė
Francė, e as pėrgjegjės muslimanė nėper administratat franceze bile as
nė shkallėt mė tė ulėta.
Muslimanėt
zakonishtė banojnė nė lagje tė varfėra dhe jetojnė shkallė ekonomike me
tė ulėt se ēifutet dhe katolikėt. Dhe pėrkundėr kėsaj, ata (muslimanėt)
me sinqeritet i shėrbejnė shtetit francez duke i dhuruar kėshtu atij
mundin dhe jetėn, kurse fanatikėt refuzojnė qė ata tė kenė ekzistencė
njerėzore apo strukturė tė respektuar porse i duan ata robė, pa fe, pa
akide, pa kulturė dhe identitet!.
Franca ėshtė e mbushur me
gra gjysmėlakuriqe dhe prostitute si dhe me burra narkomanė, tė
shthurur, tė pandershėm, mirėpo kjo nuk e pengon atė e as qė paraqet
ndonjė problem serioz. E vetmja gjė e cila e pengon strategjikishtė dhe
nacionalishtė ėshtė hixhabi (mbulesa) i femrės muslimane franceze, i
cili paraqet - sipas pikėpamjes sė saj – identitetin islam tė asaj qė e
mban. Hixhabi tek Franca e errėsuar konsiderohet si simbol dhe shenjė
dalluese e jo si pjesė e akides (besimit) islame, e cila e obligon
femrėn me pastėrti, moral dhe nder. Pėrkundrazi ata trumbetojnė nė atė
se duhet hequr dorė njėherė e mirė nga ky simbol dhe shenjė dalluese
(hixhabi) ngase kjo prishė barazinė sekulariste dhe mbizotron mbi
sistemin republikan?!.
S'ka dyshim se ngjajshmėria ėshtė
prezente mes popullit tė Lutit alejhis selam nė logjikėn e tyre tė
gabuar kundėr atyre qė ruanin pastėrtinė dhe mes fanatikėve francezėve
kundėr hixhabit. Qė tė dy anėt posedojnė mendje, logjikė, dije dhe
kuptim mirėpo shthurja dhe fanatizmi me errėsirėn e tyre kanė goditur
tė gjithė. Pasiqė populli i Lutit alejhis selam kanė shijuar ndėshkimin
e tyre nė kohėn e kaluar, unė nuk mendoj se fanatikėt francezė do tė
shpėtojnė nga dėnimi hyjnor, qoftė afėr ose dikur mė vonė…
Allahu e thotė tė vėrtetėn : "Ata janė fshatra (vendbanime) qė kur bėnė zullum, Ne i shkatėrruam dhe pėr shkatėrrimin e tyre patėm caktuar kohė tė saktė" (el-Kehf 59)
Pra, zullumi (mizoria) qenka shkak i shkatėrrimit, e parashenjat e tij prezente nė ēdo vend dhe kohė!.

Hixhabi nuk ėshtė shkaktari kryesor nė tė gjitha kauzat edhe pse ai
ėshtė pjesė e tij, por ēėshtja kryesore ėshtė Islami, tė cilin e
urrejnė kryqtarėt fanatikė, e luftojnė natė e ditė dhe nė kėtė drejtim
realizojnė fitore tė mėdha… Mirėpo, megjithėkėto fitore kryqtare
okupuese ata prapėseprapė ia kanė frikėn Islamit dhe muslimanėve pėr
shkak tė vlerave tė tij kundėr ambicieve tė kėqija tė tyre, synimeve
armiqėsore dhe sjelljes sė tyre kriminele ndaj tjetrit qoftė ai okupim,
grabitje e pasurisė, nėnshtrim apo robėrim.
Pėr ēudi,
dallimi qėndron nė atė se islami po pėrhapet dita ditės nė vet vendin e
tyre dhe atė nė mes tė bijve tė tyre, tė cilėt Allahu i Lartėsuar i
udhėzon nė njohjen e Tij, tė mėsimeve dhe ligjeve tė Tij. Kohėve tė
fundit po flitet pėr kalimin nė islam tė njė numri tė madh tė
evropianėve dhe amerikanėve pas ngjarjeve tė mjegulluara tė 11
shtatorit, pėr tė cilat u akuzuan muslimanėt pėr planifikimin e tyre.
Kėto sulme rezultuan me interesimin e madh tė evropianėve dhe
amerikanėve nė blerjen e kopjeve tė Kur`anit dhe interesimin e tyre pėr
tu njohur me atė qė gjindet brenda tij. Si rezultat i kėsaj ishte
islami i disave prej tyre dhe veshja e hixhabit nga ana e grave tė tyre
muslimane. Gjė e cila mbolli panik dhe shqetėsim nė sferat e fanatikėve
kryqtarė, tė cilėt ende jetojnė me njė sistem patriarkal tė zbathur!!

Kristianizmi ėshtė shumė larg kryqėzatave imperialiste. Imperialistėt
kryqtarė kishin marrė egėrsinė nga kryqi si simbol dhe shenjė dalluese
kundėr kristianėve, ata i presin dhe i vrasin si muslimanėt ashtu edhe
tė krishterėt. Ekspedita e tretė kryqtare iu drejtua Bizantit nė vend
tė Kudsit (Palestinė) ku mbi popullin e tij tė krishterė ushtroi
vrasje, dėbim, grabitje, gjė e cila i bėnė trupat tė rrėnqethen.

Kjo ėshte ajo tė cilėn e persėrisin kryqtarėt bashkohorė nė Histerja, e
cila nuk paraqet hiē mė pak rrezik nga Histerja e dikurshme kryqtare.
Ata shohin se hixhabi argumenton shtrirjen e islamit brenda shoqėrisė
kryqtare imperialiste. Tė njejtėn gjė kanė vėnė strategėt perėndimorė
nėn sferen e ndriēimit dhe analizės pėr ta njohur tė ardhmen e hixhabit
dhe ndikimin e tij nė barazinė shoqėrore, kulturore dhe politike nė
Perėndim. Disa hulumtues shohin se: Islami sot – e ajo ėshė gjėndja e
muslimanėve zakonishtė nė rrugėn evropiane – i bėn evropianėt qė tė
pyesin gjithnjė rreth islamit, rreth atyre njėrzėve tė cilėt ruhen me
hixhab, nder, moral ndėrsa nuk i bashkangjiten shthurjes morale,
parregullsisė dhe narkomanisė.
Kjo ėshtė ajo tė cilėn e
shohin qeveritė imperialiste-fanatike rrezik pėr ekzistimin e tyre nė
tė ardhmen e afėrtė apo tė largėt… Sidoqoftė, ofenziva e ēmendur kundėr
hixhabit nuk do t`iu shtoj muslimanėve vetėm lidhje tė forte pėr fenė e
tyre, kujdesje, mbrojtje dhe pėrkatėsi tek feja e tyre. Allahu ėshtė
Mbizotrues i punės sė Vet. Dr. Hilmi Muhamed el Kaud
Marrė nga faqja islame:
www.islamweb.net
Pėrktheu:
Abedin Haxhiaj
4 muharrem 1425 – 24 shkurt 2004

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi