Vlera e njohurisė mbi fenė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

albmuslim Vlera e njohurisė mbi fenė

Mesazh nga ..:: Tuuba7.com ::.. prej Mon Jun 04, 2007 1:05 pm

Falėnderimi i takon Allahut Zotit tė
botėve, ndėrsa paqa dhe shpėtimi qofshin mbi tė dėrguarin tonė
Muhamedin [Sal-lallahu alejhi ve sel-lem], mbi familjen e tij, shokėt
dhe mbi ata qė e trasojnė rrugėn e tij deri nė ditėn e gjykimit.


Njohuria mbi fenė ėshtė nga veprat mė tė vleshme dhe poashtu ėshtė shėnjė e mirė.

Pejgamebri [Sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kujt Allahu ia
dėshiron tė mirėn ia dhuron tė kuptuarit e fesė". Pra, me kėtė kuptim
tė fesė arrihet dituria e dobishme mbi tė cilėn ndėrtohet vepra e mirė.
Allahu [Subhanehu ve teala] thotė:
"Ai (Allahu) ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e vet me udhėzim tė qartė e fe tė vėrtetė." [es –Saff, 9]

Udhėzim ėshtė dituria e dobishme, kurse feja e vėrtetė ėshtė puna dhe
vepra e mirė. Allahu [Subhanehu ve teala] e urdhėroi tė Dėrguarin e Tij
[Sal-lallahu alejhi ve sel-lem] qė tė kėrkojė shtimin e diturisė.
Thotė [Subhanehu ve teala]: "Dhe thuaj o Zot mė shto diturinė"

Thotė Hafidh bin Haxher Askalani: "Ky ėshtė argumen i qartė mbi vlerėn
e diturisė, pėrshkak se Allahu nuk e ka urdhėruar tė Dėrguarin e Tij me
kėrkim tė asnjė shtese pėrveēėse shtimin e diturisė.

Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i ka emėrtuar mexhliset, nė
tė cilat mėsohet dituria e dobishme me "Kopshte tė xhennetit" dhe
njoftoi se dijetarėt janė trashėgimtarė tė Pejgamberėve. Pa dyshim se
njeriu para se tė veprojė ē'farėdo pune duhet tė njohė rrugėn, e cila
tė dėrgon pėr tek ajo nė mėnyrė tė saktė, ashtuqė kjo punė apo vepėr tė
jetė e vlefshme. Atėherė, si e adhuron njeriu Allahun e tij pa dituri
ku njėherit nė kėtė adhurim hynė shpėtimi nga zjarri apo hyrja nė
xhennet?
Nisur nga kjo, njerėzit sa i pėrket diturisė ndahėn nė tre grupe:
Grupi i parė:
Ata tė cilėt e kanė bashkuar diturinė e vlefshme dhe veprėn e mire. Tė
tillėt janė ata tė cilėt i ka udhėzuar Allahu [subhanehu ve teala] nė
rrugėn e tė begatuarėve prej Pejgamberėve, besnikėve, shehidėve dhe tė
mirėve e sa shoqėrues tė mire janė ata.
Grupi i dytė:
Ata tė cilėt e kanė mėsuar diturinė e dobishme mirėpo nuk kanė vepruar
me tė. Mbi tė tillėt ėshtė hidhėrimi i All-llahut [subhanehu ve teala]
qė nė kėtė grup hyjnė Jehudėt dhe kush e ndjek rrugėn e tyre.
Grupi i tretė: Janė ata tė cilėt veprojnė pa dituri. Tė tillėt janė tė humbur nga tė Krishterėt dhe kush e ndjekė rrugėn e tyre.

Kėto tre grupe i pėrshfin fjala e Allahut nė suren el- Fatiha, tė cilėn
e lexojmė nė ēdo rekatė. "Ihdinassiratel mustekim, sirateledhine enamte
alejhim gajril magdubi alejhim veleddalin" pėrkthimi: "Udhėzona
pėr nė rrugė tė drejtė! Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė
mira, j one tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė
atyre qė humbėn vetėn!"
[El-Fatiha, 5-7]
Thotė
dijetari Muhamed bin Abdul Vehab [Allahu e mėshiroftė]: "Fjala e
Allahut: "gajril-magdubi alejhim veled-dalin", ndaj atyre qė tėrhoqėn
hidhėrimin ndaj vetes, janė dijetarėt, tė cilėt nuk kanė vepruar me
diturinė e tyre, ndėrsa tė humburit janė ata tė cilėt kanė vepruar pa
dituri. Pra, tė parėt janė Jehudėt, kurse grupi i dytė janė tė
Krishterėt.
Allahu [subhanehu ve teala] sqaron ndaj nesh
urtėsinė nė obligimin e leximit tė kėsaj sureje madhėshtore nė ēdo
rekatė tė namazit tone; nė farze, nafile, pėrarsye tė vlerės dhe
rendėsisė sė madhe qė posedon kjo sure, dhe atė qė pėrmban kjo sure nga
fshehtėsitė e mėdha. E prej kėtyre fshehtėsive ėshtė edhe kjo lutje
madhėshtore qė Allahu tė na jep sukses nė pasimin e rrugės sė
dijetarėve me dituri tė dobishme dhe atyre qė veprojnė me diturinė e
tyre, rrugė e cila nė tė ėshtė shpėtimi nė dunja dhe ahiret dhe poashtu
tė na largon nga rruga e tė humburėve, tė cilėt kanė mangėsuar prej
punės sė mire dhe diturisė sė dobishme.
Pastaj, dije
lexuas i ndershėm se dituria e dobishme mbėshtetet dhe pėrfitohet nga
Kur'ani dhe Suneti i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], me
kuptim tė mirėfilltė, meditim. Gjithashtu, kjo dituri pėrfitohet me
ndihmėn e profesorėve apo hoxhollarėve, me leximin e librave tė
tefsirit, sqarimet e librave tė hadithit, fikhut dhe librat e
gramatikės sė gjuhės arabe, nė tė cilėn ka zbritur dhe Kur'ani Fisnik.

Pra, kėto libra janė mjete apo metodė pėr kuptimin e Kur'anit dhe
Sunetit. Andaj. vaxhib ndaj teje vėlla musliman ėshtė tė mėsosh atė qė
me te drejtohet feja jote, prej namazit tend, agjėrimit, haxhit, tė
mėsosh dispozitat e zeqatit e poashtu tė mėsosh dispozitat e
mardhėnieve dhe bashkėpunimit me njerėz [fikhul muamelat], nė mėnyrė qė
tė dallosh hallallin dhe tė veprosh me te e ta njohėsh haramin qė tė
largohesh prej tij. Poashtu, tė jetė ushqimi yt hallall e tė jesh prej
tė pranuarėve nė lutje–dua. Kujdesu ndaj leximit tė libravė tė
dobishme, merri dijetarėt e hoxhollarėt nė telefon qė t'i pyetėsh pėr
atė qė ke vėshtėrėsi ta kuptosh dhe t'i merrėsh gojarisht dispozitat
dhe rregullat e fesė tėnde.
Gjithashtu
kujdesu nė prezentimin nė ligjėrata e mexhlise fetare qė mbahen nėpėr
xhami apo dikud tjetėr. Dėgjo programe fetare qė organizohen nėpėr
radio dhe poashtu lexo revista e faqe fetare. Pra, vėlla i dashur nėse
i pėrcjell kėto qė u pėrmendėn mė lartė do tė shtohet dituria yte dhe
do tė ndriēohet shiqimi yt. Mos harro vella se dituria shtohet dhe
pastrohet me punė. Kėshtuqė, nėse punon me atė qė e din, Allahu do ta
shton diturinė ashtu siē thotė njė fjalė e urtė: "Kush punon me atė qė
e din Allahu do t'ia meson dhe trashėgon atė nuk e di".
Pėr kėtė dėshmon fjala e Allahut [subhanehu ve teala]:
"Keni frikė All-llahun e All-llahu u meson juve, Allahu mbi ēdo gjė ka dituri."

Dituria ėshtė gjėja mė meritore qė tė shpenzohet koha nė tė. Me tė
ngjallėn zemrat dhe pastrohen veprat. Allahu [subhanehu ve teala] i ka
lavdėruar dijetarėt qė punojnė me diturinė e tyre dhe i ka ngritur nė
njė gradė tė lartė nė librin e Tij.
Allahu [subhanehu ve teala] thotė:
"Thuaj: A janė tė barabartė ata qė dijnė dhe ata qė nuk dijnė?!"
Thotė Allahu [subhanehu ve teala]:

" All-llahu i lartėson ata qė besuan prej jush, i lartėson nė shkallė
tė lartė ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dituri. All-llahu ėshtė i njohur
mire me atė punė qė punoni."
[El-Muxhadele, 11]

kėto ajete Allahu [Subhanehu ve teala] e sqaroi specifikat e atyre qė
iu ėshtė dhėnė dituria, tė cilėt janė tė dėshmuar me iman pastaj
njoftoi se Ai i di veprimet dhe ėshtė shiques ndaj ēdo gjėje. Pra, nga
kjo kuptohet se dituria dhe veprimi me tė janė dy gjėra paralele njėra
me tjetrėn, dhe qė tė dyja rrjedhin nga imani dhe frika ndaj Allahut
[subhanehu ve teala].
Nė fund, e lusim Allahun tė na
udhėzojė neve dhe juve me dituri tė dobishme dhe tė vlefshme dhe tė na
jep sukses nė vepra tė mira. Poashtu e lusim Allahun [subhanehu ve
teala] qė tė na i paraqet tė vėrtetėn tė vėrtetė dhe tė na i mundėsoj
pasimin e saj, e tė na i paraqet tė kotėn tė kotė dhe tė na i mundėsoj
distancimin e saj, Ai ėshtė Shiques dhe Pranues.
Marrė nga: El-Mulehas El-Fikhij
Dr. Salih bin Fevzan bin Abdullah Al Fevzan
Pėrktheu:
Lulzim Murseli
12 qėrshor 2004

_________________
Geschwindigkeit

..:: Tuuba7.com ::..
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.
.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.'.

Male Numri i postimeve : 683
Age : 33
Registration date : 15/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://tuuba7.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi